KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Asmenys Savivaldybės administracijoje priimami:

Pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 12.45 iki 17.00 val.

Penktadienį nuo 8.00 iki 12.00 val. ir nuo 12.45 iki 15.45 val.,

Ne darbo laiku - trečiadienį iki 19.00 val. 119 kab., tel. (8 346) 204 54

Įstaigos, įmonės
  Biudžetinės įstaigos
  Švietimo įstaigos
  Kultūros įstaigos
  Neformaliojo ugdymo įstaigos
  Viešosios įstaigos
  Sveikata, medicina
  Įmonės
  Telefonai
 

Svarbi informacija

Asmenų apklausos anketa apie asmenų aptarnavimo kokybę Savivaldybės administracijoje

Prašymo forma kreipiantis į Savivaldybės merą

Prašymo forma kreipiantis į Administracijos direktorių

Vaikų priėmimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes

 

 

------------------------------------------------
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS
2015 METŲ VEIKLOS
PLANAS

ĮSAKYMAS
DĖL CIVILINĖS SAUGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO, PRIEMONIŲ PLANAVIMO IR
INFORMACIJOS TEIKIMO 2015 METAIS

------------------------------------------------
  

           
              

          

                
   

.
 
 
 
 
 
   
       

    

     

Spausdinti
eng
Versija
neįgaliesiems
GyventojamsVerslininkamsTuristams
Naujienos
Kauno regiono savivaldybių merų tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Jungtinę Karalystę

   2017 m. rugsėjo 18 – 22 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių merų tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Jungtinę Karalystę. Vizitas buvo skirtas kontaktų užmezgimui, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui ir patirties mainams.


   Vizitas organizuotas įgyvendinant Regioninės plėtros strategiją (2017 m. VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros darbo planą) ir joje numatytą Kauno regiono tarptautinio bendradarbiavimo programą, skirtą plėtoti geros kaimynystės ryšius, formuoti palankų Kauno regiono įvaizdį tarptautinėje arenoje, skatinti nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir įgyvendinti darnią regiono ekonominę ir socialinę plėtrą, vystant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius įvairiose veiklos sferose.

   Vizite į Jungtinę Karalystę dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės meras Eugenijus Sabutis, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius, taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė ir VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros projektų vadovė Gaila Tulušienė.

   Pirmąją vizito dieną Kauno regiono delegacija vyko į Kardifo miesto rotušę, kur susitiko su Kardifo miesto tarybos (angl. Cardiff City Council) atstovais. Susitikime dalyvavo Ekonominės plėtros departamento vadovas Ken Poole ir kultūros projektų specialistė Ruth Cayford, kurie pristatė Kardifo pramonės istoriją ir dabartinę ekonominę situaciją. Miesto istorija prasidėjo prieš maždaug 2000 metų ir ši vietovė buvo puldinėjama įvairių tautų: keltų, normandų, romėnų. Industrinis miesto atgimimas prasidėjo prieš 200 metų, kai buvo atrasta anglis, o Kardifas tapo vienas iš didžiausių anglies eksportuotojų pasaulyje. XX amžiaus pradžioje anglies eksportas sudarė 13 mln. tonų per metus. Anglies pramonė leido statyti ne tik pramoninius, bet ir gyvenamuosius bei visuomeninius pastatus – prie šio proceso ypatingai prisidėjo viena turtingiausių to meto šeimų – Booth šeima, kuri finansavo visuomeninių pastatų statybas, Kardifo pilies, kurią vėliau padovanojo miesto gyventojams, rekonstrukciją. Išaugusi anglies pramonė sudarė sąlygas vystytis ir kitoms verslo sritims – laivų pramonei, finansinių paslaugų sektoriui. Be anglies eksporto Velse buvo atidaryta daug plieno gamyklų, kurios taip pat prisidėjo prie Kardifo ekonominės gerovės. Deja, 70-ųjų metų ekonomikos krizė ir atsiradę alternatyvūs energijos šaltiniai privertė uždaryti daugumą anglies kasyklų ir metalo gamyklų, uostai ištuštėjo, mieste atsirado daug apleistų teritorijų. Tiek Velso, tiek ir Jungtinės Karalystės valdžia suprato, jog būtina sukurti miesto ir visos šalies atgaivinimo strategiją, kuri remtųsi daugiau nei 1-a pramonės šaka. Buvo nuspręsta plėtoti finansinių paslaugų, pramogų ir kultūrinius sektorius, pabrėžiant Kardifo miesto ir viso Velso kultūros ir Valų kalbos unikalumą. Siekiant užsibrėžtų tikslų, Velso ir Jungtinės Karalystės vyriausybės bei Europos Komisija investavo į kultūros ir sporto infrastruktūrą: atnaujintas stadionas, kuriame telpa 76 tūkst. žiūrovų, ir kuris yra didžiausia dengta arena Europoje, pastatyta Nacionalinė opera, rekonstruota Nacionalinė galerija, kurioje galima rasti didžiausią impresionistų darbų kolekciją už Paryžiaus ribų, ir daugelis kitų pastatų. Kardifo miestas nusprendė rengti didelius tarptautinius sporto ir kultūros renginius, kurie pritrauktų lankytojus ir pakeistų miesto įvaizdį iš pramoninio į kultūrinį. Pamažu mieste ėmė kurtis nauji verslai: viešbučiai, maitinimo įstaigos, parduotuvės, finansinio sektoriaus įmonės ir kt. Be to, Kardife ypatingas dėmesys skiriamas kūrybinėms industrijoms - buvusioje uosto teritorijoje įkurtas kūrybinių industrijų inkubatorius, kuris apjungia įvairias šio sektoriaus įmones. Siekiant atgaivinti miestą, ir kitos apleistos uostų, kasyklų ir gamyklų teritorijos buvo sutvarkytos ir paverstos gyvenamųjų namų, prekybos ir maitinimo įstaigų teritorijomis, išsaugant vertingus architektūros paminklus bei statant naujus pastatus.

   Šiuo metu Kardifo mieste gyvena apie 350 tūkst. gyventojų, o Kardifo miesto regione – 1,5 mln. žmonių. Be to, net 80 tūkst. žmonių atvyksta į Kardifą dirbti. Tai vienas sparčiausiai augančių miestų Jungtinėje Karalystėje, pasižymintis puikia lokacija (yra netoli sostinės Londono) bei kvalifikuota darbo jėga (net 40 % miesto gyventojų yra įgiję profesinį išsilavinimą).

   Pagrindiniai verslo sektoriai Kardife: finansinės ir verslo paslaugos, IT, kūrybinės industrijos (ypatingai filmų pramonė) ir turizmo sektorius.

   Po susitikimo Kardifo miesto taryboje Kauno regiono merų delegacija apsilankė kūrybinių industrijų centre GloWorks - šešių aukštų pastate įkurtos biurų, konferencijų ir kitos patalpos, skirtos tiek smulkioms, tiek didelėms kūrybinio sektoriaus įmonėms. Kauno regiono delegacija išklausė Velso vyriausybės įmonės Film Wales, atsakingos už kūrybinių industrijų sektorių, atstovu David Ball, kuris pristatė vieną stipriausių Velso kūrybinių industrijų sričių – filmų sektorių, kuris pradėtas vystyti prieš 6 metus. Įmonė yra finansuojama Velso Vyriausybės ir jos veikla susideda iš 2 pagrindinių krypčių: 1) filmų kūrimo rėmimo (Velso vyriausybė investuoja į filmų kūrimą, skirdama vienkartines išmokas vietos filmų kūrėjams) ir 2) Velso, kaip filmavimo aikštelės, pardavimo užsienio filmų kūrėjams. Antroji veikla pasižymi tuo, kad siekiama „išnuomoti“ vaizdingas Velso vietoves filmų kūrėjams. Velse filmuojama daug serialų, vaidybinius filmus kūrė 5 didžiosios JAV studijos. Vieni garsiausių filmų, filmuotų Velse – pasakojimai apie Harį Poterį. Filmų kūrėjams, pasirinkusiems Velsą, yra gražinama 10 proc. čia išleistų pinigų. Be to, filmų kūrėjai gali rinktis net iš 30 tūkst. laisvai samdomų darbuotojų, dirbančių filmų pramonėje.

   Vėliau Kauno regiono delegacija turėjo galimybę apsilankyti dvejose kūrybinių industrijų centre įsikūrusiose kompanijose, kurios kuria specialiuosius efektus kinui ir televizijai, įgarsina filmus, kuria garso takelius bei kuria animacinius filmus.

   Kauno regionas nuo 2013 metų yra Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tinklo Sveiki regionai narys ir kartu su kitais šio tinklo nariais sprendžia sveikatos problemas. Siekiant susipažinti su Velso patirtimi sveikatos priežiūros ir sveikatinimo skatinimo srityse, Kauno regiono delegacija apsilankė Velso Vyriausybėje, kur susitiko su Velso Vyriausybės Visuomenės sveikatos poskyrio vadovu Irfon Rees, Strateginio sveikatos planavimo ir subalansuotos plėtros poskyrio vadove Catherine Weatherup bei įstaigos Public Health Wales (angl. Velso Visuomenės Sveikata) specialiste Mariana Dyakova.  

   Ponas Irfon Rees pateikė Velso sveikatos politikos apžvalgą bei pristatė esamą visuomenės sveikatos būklę. Už sveikatos politiką Velse atsakingi du ministrai – Sveikatos ministras ir Visuomenės sveikatos ministras. Net 50 procentų Velso biudžeto yra skiriama būtent sveikatos apsaugai. Svarbiausias Velso sveikatos politikos bruožas – tarpsektorinis (sveikata, švietimas, būstas, transportas ir kt.) bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti puikią gyventojų sveikatos būklę, tokiu būdu mažinant išlaidas gydymui. Velsas gali pasigirti tuo, kad gyvenimo trukmė šalyje nuolatos auga – 82 metai moterims ir 78 metai vyrams. Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Velso Vyriausybė – paslaugų pasiekiamumas, kadangi didžioji dalis velsiečių gyvena kaimiškose teritorijose, ir nutukimas (net 26 proc. 4-5 metų vaikų turi viršsvorio). Statistika rodo, kad Velse žymiai sumažėjo alkoholio suvartojimas, o rūkančių gyventojų yra tik 19 proc. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius pasidomėjo, kiek ligoninių yra Velso teritorijoje ir kokiu spinduliu ligoninės aptarnauja gyventojus. Velso atstovai atsakė, kad Velse yra 20 didelių ligoninių, teikiančių visas sveikatos priežiūros paslaugas, o kiekvienos ligoninės aptarnaujama teritorija gali labai skirtis, kadangi gyventojų tankumas yra ne vienodas, todėl, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, nuošalesnėse ir mažiau apgyvendintose teritorijose dirba pirminės sveikatos priežiūros specialistai, turintys savo komandą ir galintys suteikti pirminę būtiniausią pagalbą ir paslaugas. Kauno regiono delegacija taip pat pasidomėjo, koks santykis tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų. Velso atstovai atsakė, kad tik 5 proc. gydymo įstaigų yra privačios. Raseinių rajono meras Algirdas Gricius paklausė, ar Velse yra kompensuojamųjų vaistų sistema. Velso atstovai pažymėjo, kad Velse visi receptiniai vaistai, kuriuos skiria gydytojai, yra nemokami. Kauno regiono delegacijos narius taip pat domino švietimo įstaigose vykdomos sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos priemonės. Velso vyriausybės atstovai papasakojo, kad visoms švietimo įstaigoms yra taikomi vienodi reikalavimai ir standartai maisto kokybei, tačiau mokiniai turi galimybę atsinešti maistą iš namų, o šio maisto kokybės kontroliuoti vyriausybė neturi galimybės. Taip pat didelis dėmesys Velso ugdymo įstaigose yra skiriamas fiziniam aktyvumui.

   Dar viena tema, kuri domino Kauno regiono savivaldybių merus – kaip sukurti patrauklų regiono įvaizdį, kuris skatintų keliauti ir investuoti. Susipažinti su Velso patirtimi įvaizdžio formavimo, turizmo ir investicijų skatinimo bei renginių organizavimo srityje Kauno regiono delegaciją pakvietė Velso Vyriausybės atstovai: Velso prekės ženklo vystymo, turizmo ir verslo marketingo skyriaus vadovė Claire Chappell, Turizmo plėtros departamento vadovas Gerwyn Evans ir Didžiųjų renginių komandos renginių viešinimo specialistė Helen Butler.

   Ponia Claire Chappell pristatė Velso prekinį ženklą, kuriuo ši šalis pristatoma Jungtinei Karalystei bei kitoms Europos šalims. Velso įvaizdžio strategija turi du tikslus: 1) reklamuoti Velsą tarptautiniu mastu ir 2) įkvėpti čia gyvenančius žmones, kadangi, pasak pašnekovės, Velso gyventojams trūksta pasitikėjimo savimi. Taip pat siekiama išlaikyti Velso identitetą, pagerbti Valų kalbą, bet tuo pačiu išlikti atviriems pasauliui. Įvaizdžio strategija formuojama dviem kryptimis: turizmo skatinimas ir investicijų pritraukimas/verslumo skatinimas. Velse kiekvieni metai yra skiriami tam tikrai temai: 2016 – Nuotykių metai, 2017 – Legendų metai, 2018 – Jūros metai ir visi renginiai bei kitos turistų pritraukimo priemonės tiek sostinėje, tiek ir kitose Velso savivaldybėse yra rengiamos atsižvelgiant į šias temas. Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pasidomėjo, kokiose šalyse reklamuojamas Velsas. Ponia C. Chappell atsakė, kad daugiausiai lėšų skiriama Velso populiarinimui Jungtinėje Karalystėje, taip pat Vokietijoje ir JAV. Velso atstovė taip pat pastebėjo, kad iš Jungtinės Karalystės atvyksta 10 mln. turistų per metus, o iš kitų šalių – tik 1 mln. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas paklausė, ar savivaldybės prisideda prie įvaizdžio formavimo strategijos. Ponia C. Chapell atsakė, kad savivaldybės išsako savo pageidavimus ir pasiūlymus dėl renginių ir kitų priemonių, taip pat prisideda ir savo lėšomis. Teminių metų buvimas ypatingai padeda koordinuoti veiksmus tarp skirtingų miestų ir rajonų.

   Turizmo plėtros departamento vadovas Gerwyn Evans pristatė Velso turizmo plėtros strategiją iki 2020 metų, kurios vienas pagrindinių tikslų yra, kad pajamos iš turizmo išaugtų 10 (dešimčia) procentų. Šiuo metu turizmo sektoriuje dirba apie 10 proc. Velso gyventojų. Nuo 2014 metų turizmo sektorius augo labai sparčiai ir tikimasi, jog taip bus ir toliau. Velso Vyriausybė yra sukūrusi paramos schemas turizmo sektoriui – remiami prioritetiniai projektai, kuriuos siekia įgyvendinti privatus sektorius. Vieni iš svarbiausių prioritetų, renkantis projektus finansavimui – projektas privalo sukurti paslaugų įvairovę, nesudaryti konkurencijos jau veikiantiems verslams ir be paramos jo būtų neįmanoma įgyvendinti. Remiami tiek dideli, tiek ir maži projektai. Pavyzdžiui, 1,5 mln. svarų buvo skirta uždaro banglenčių parko statybai ir 15 tūkst. svarų skirta šeimos verslui, kuris vykdo edukacijas su vabzdžiais. Taip pat Velso vyriausybė, pasitelkdama ES fondus, investuoja į turizmo ir laisvalaikio infrastruktūrą – kuriami lankytojų centrai, dviratininkų centrai, atnaujinamos apleistos teritorijos. Be to, Velso Vyriausybė finansuoja regioninius tinklapius, savivaldybių vykdomas veiklas, kurios prisideda prie bendrų tikslų įgyvendinimo, skatina savivaldybių bendradarbiavimą.

   Už renginių organizavimą atsakinga p. Helen Butler papasakojo, kad jos atstovaujamame  Renginių padalinyje dirba 6-7 žmonės, o metinis biudžetas – 4-5 mln. svarų. Nuo 2010 metų yra patvirtinta didelių renginių strategija, pagal kurią yra atrenkami ir remiami prioritetiniai renginiai, kurių tikslas – suteikti tarptautinį profilį ir reprezentuoti šalį. 2016 metais buvo finansuoti 35 renginiai: 20 kultūros ir 15 sporto. Visi renginiai yra įvertinami pagal jų ekonominį ir socialinį poveikį (bendruomenės įtraukimas, savanorių darbas ir kt.). Socialinis renginių aspektas yra ne mažiau svarbus nei ekonominis, kadangi kai kuriose Velso vietovėse yra didelis nedarbo lygis, o renginiai tokiose vietose sukuria naujų darbo vietų, suteikia gyventojams naujų kompetencijų, kurias jie gali vėliau panaudoti ieškodami pastovaus darbo. Taigi organizuojant renginius siekiama ne tik pritraukti lankytojų, bet ir pagerinti vietos gyventojų socialinę aplinką.

   Išklausius Velso Vyriausybės pristatymus, Kauno regiono delegacija taip pat buvo pakviesta papasakoti apie savo atstovaujamas savivaldybes – Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus papasakojo apie visas 8 Kauno regiono savivaldybes, svarbiausias pramonės šakas, lankytinus objektus bei organizuojamus įdomiausius renginius.

   Kauno regiono delegacija taip pat turėjo galimybę aplankyti St Fagans Nacionalinį istorijos muziejų (angl. St Fagans National Museum of History) – muziejų po atviru dangumi, kuriame eksponuojami iš įvairių šalies vietų perkelti skirtingas epochas atspindintys statiniai. Muziejus žavi ne tik preciziškai restauruotais pastatais, bet ir įdomiomis ekspozicijomis, kurios tarsi nukelia į praeitį. Unikalu yra tai, kad kai kurie specialios paskirties pastatai ir dabar naudojami pagal savo pirminę paskirtį: vandens malūne malami miltai, kurie naudojami duonai kepti, duona kepama senovinėje kepykloje, o šviežiai iškeptos duonos galima paragauti šalia esančioje krautuvėlėje. Muziejaus teritorijoje taip pat pastatytas naujas lankytojų ir ekspozicijų centras, kuriame bus vykdomos senųjų amatų edukacijos, rengiamos konferencijos, plenerai, parodos.

   Paskutinę vizito Jungtinėje Karalystėje dieną Kauno regiono delegacija lankėsi istoriniame Bato (angl. Bath) mieste, kuris įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Kauno regiono merus istorinėje rotušėje priėmė Bato miesto meras Ian Gilchrist bei Bato ir Šiaurės Rytų Somerseto (angl. Bath & North East Somerset) grafystės tarybos nariai, atsakingi už ekonominę plėtrą bei turizmo vystymą. Pranešimą apie Bato miesto turizmo sektorių skaitė bendrovės VisitBath vykdantysis direktorius David James, kuris papasakojo, jog Bato miestas garsus dėl terminių vandenų (mieste yra 3 terminio vandens šaltiniai) ir karaliaus Jurgio laikų architektūros. Deja, turistams pritraukti ir juos išlaikyti šių dalykų neužtenka, todėl mieste organizuojama daug įvairiausių renginių (sukurta renginių strategija) ir kuriama turizmo infrastruktūra, kuri leistų išlaikyti lankytojus ilgesniam laikotarpiui. Kol kas net 80 proc. turistų yra vietiniai Jungtinės Karalystės gyventojai, kurie atvyksta vienai dienai. Taip pat didesnis viešbučių užimtumas yra savaitgaliais (93 proc. užimtumas), nors ir kitomis savaitės dienomis viešbučių užimtumas didelis – 80 proc. Bato miesto strategija – ne pritraukti kuo daugiau turistų, bet užtikrinti, kad jie pasiliktų ilgesniam laikui, kadangi tokie turistai teikia didesnę ekonominę naudą miestui. Bato mieste apgyvendinimo paslaugos yra brangios (mieste yra net penki 5-ių žvaigždučių kategoriją turintys viešbučiai), todėl net 73 proc. atvykstančių ir ilgiau pasiliekančių turistų yra aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai.

   Ponas David James taip pat papasakojo, kad bendrovę VisitBath sudaro apie 500 narių, kurie priklauso turizmo sektoriui (viešbučiai, maitinimo įstaigos ir pan.). Bendrovė veikia pagal 5-erių metų Vietovės valdymo planą (angl. Destination Management Plan) ir pagrindinis bendrovės tikslas – miesto marketingo organizavimas. Mieste ne tik organizuojami įvairūs tematiniai renginiai (pvz., rašytojos Jane Austen festivalis), tačiau kiekvieną mėnesį vykdomos marketingo kampanijos, nuolatos kviečiami vietos ir užsienio žurnalistai ir tinklaraštininkai, vykdomos kitos akcijos. 

   Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus pasidomėjo, ar turistų skaičius priklauso nuo sezonų. Bato meras atsakė, kad sezoniškumas šiek tiek jaučiamas, tačiau jis nėra toks ryškus kaip pajūrio kurortuose, be to, viešbučiai daro įvairias akcijas, siekdami išlaikyti klientus. Bato meras taip pat pastebėjo, kad labai sunku išlaikyti balansą tarp turistų, verslo bei gyventojų poreikių, todėl planuojant miesto vystymo strategijas atsižvelgiama į visas šias grupes.

Kauno regiono plėtros agentūros informacija


 

 

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

 
Registruotiems
Prisijungti per VAIISIS

Renginių
kalendorius

P A T K Pn Š S
      01
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
Spalis
    2017     
Naujienų prenumerata

Įveskite savo el. pašto adresą ir gaukite
Mūsų naujienas pirmieji


 
RSS naujienos



 Surask mus "Facebook"







  

 































  

   




  










      
         

   

      

   







Lygių galimybių
kontrolieriaus tarnyba

        

Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Katedros g. 4, LT- 56121 Kaišiadorys. Tel. (8 346) 20 480; (8 346) 20 441. Faksas (8 346) 51 244 meras@kaisiadorys.lt. dokumentai@kaisiadorys.lt. Juridinių asmenų registras, kodas 188773916. Privatumo politika. Visos teisės saugomos.
© Kaišiadorių rajono savivaldybė.