Bendrasis planas - D.U.K.

Po diskusijų su gyventojais, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis Kaišiadorių rajono savivaldybės planavimo organizatorius priėmė kompromisinį sprendimą dėl oro uosto žymėjimo bendrajame plane. Nuspręsta iš rengiamo bendrojo plano pakeitimo projekto pašalinti grafinį oro uosto žymėjimą, tačiau tekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) siūloma palikti nuostatą, jog Kaišiadorių rajono savivaldybėje, remiantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, gali būti statomas naujas oro uostas.

„Manome, kad priimtas kompromisinis sprendimas padės suderinti skirtingus interesus, institucijų pozicijas bei atliepti aukštesnio lygmens teisės aktus“,- teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

2019 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informavo, kad išnagrinėjusi pateiktą Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano informaciją, nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (toliau – LRBP) abiejose koncepcijų projektų alternatyvose pažymėta galima naujo oro uosto vieta, vertinant masteliu 1:400 000, sutampa su rengiamame Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta vieta.

2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino LRBP II koncepciją. Šis Seimo sprendimas ir faktas, kad II koncepcijoje žymima galima oro uosto vieta sutampa su Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorija, paskatino planavimo organizatorių Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano aiškinamojoje dalyje palikti pastabas apie galimas oro uosto statybas. Tolesnį projekto įgyvendinimą lems Vyriausybės ir Seimo sprendimai.

Šis klausimas priklauso Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės kompetencijai, todėl Susisiekimo ministerija užsakė olandų bendrovės atlikti studiją, kurioje kaip viena iš alternatyvų pasiūlyta naujo oro uosto statyba. Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio teigimu, valstybės oro uostai jau 2019 m. priėmė daugiau keleivių nei buvo projektuota priimti. Todėl Lietuvai reikalinga oro uostų tinklo plėtra. 

„Infrastruktūros plėtra būtina <...>. Vien Vilniaus oro uostas buvo statytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių per metus, o praėjusiais metais pasiekėme beveik 5 mln. Kauno oro uostas buvo skirtas 800 tūkst. keleivių, tačiau pernai šiame oro uoste jau aptarnavome 1 mln., Palangos oro uoste buvo numatyti 300 tūkst. siekiantys keleivių srautai, tačiau praėjusiais metais taip pat viršijome šį skaičių“ – 2019 m. birželio 20 d. teigė Marius Gelžinis.[1]

Dėl šios priežasties Lietuvos bendrojo plano koncepcijose akcentuojama tarptautinio lygmens oro transporto infrastruktūros svarba, investuojant į esamų tarptautines paslaugas teikiančių oro uostų (Vilniaus ir Kauno) plėtrą ar / ir įrengiant naują oro uostą atokiau tarp Vilniaus ir Kauno miestų.  

Deja, net ir praplėtus esamus oro uostus, ateityje jų pajėgumų veikiausiai neužteks. Pasak Mariaus Gelžinio, net jei remtumėmės pesimistinėmis prognozėmis, per ateinančius 10 ar 15 metų Vilniaus oro uostas aptarnautų daugiau kaip 13–14 mln. keleivių kasmet.[2] Pažymėtina, kad nei su dabartine, nei su maksimaliai išplėsta infrastruktūra tokio keleivių srauto neaptarnautų nė vienas šiuo metu veikiantis oro uostas, todėl reikėtų naujų, aviacijos ateičiai pasiruošusių oro vartų. Pažymėtina, kad visus svarbiausius sprendimus dėl esamų oro uostų plėtros ar naujo oro uosto statybos turi priimti Vyriausybė ir Seimas.

[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/marius-gelzinis-lietuvos-oro-uostai-apie-nauja-ir-esamus-18-1162708

[2] Ten pat

Prognozuojama, kad naujas oro uostas kainuotų per vieną milijardą eurų. Tai didžiulė suma, kurios tikslų dydį lemtų tai, kaip efektyviai valstybei sektųsi rengti viešuosius pirkimus, kokios tendencijos vyrautų rinkoje. Vis dėlto yra apskaičiuota, kad toks oro uostas turėtų atsipirkti per maždaug 50 metų.[1] Galutinį sprendimą, ar apsimoka kurti šiuolaikinį oro uostą, priimtų Vyriausybė. Tiek Susisiekimo ministerija (vadovaujant Rokui Masiuliui), tiek 2019 m. diskusijoje Kaišiadoryse dalyvavęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pažymėjo, kad naujo oro uosto statybai greičiausiai būtų pasitelktas privatus investuotojas, nes ES lėšos tam negali būti naudojamos, o 2/3 pasaulyje veikiančių stambių oro uostų yra valdomi privačių operatorių. [2]

Jeigu naujojo oro uosto statybai bus pasitelktas privatus investuotojas, jis taip pat įsivertins tiek rizikas aviacijos srityje, tiek ir teritorijos patrauklumą.

Ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas pritaria tokio projekto vystymui ir regi didelę naujo oro uosto ekonominę naudą valstybei.[3]

[1] https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuvos-oro-uostai-jau-braska-per-siules-ar-tikrai-mums-reikia-naujo-uz-milijarda-euru.d?id=81485193

[2] Savivaldybės Facebook paskyra, vaizdo įrašai, Kaišiadorių paukščių festivalis 4 min 15 sek.

[3] https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuvos-oro-uostai-jau-braska-per-siules-ar-tikrai-mums-reikia-naujo-uz-milijarda-euru.d?id=81485193

Svarstoma, kad Vyriausybė sprendimą dėl oro uosto galėtų priimti 2022 m., o patys oro uosto statybų darbai vyktų ne anksčiau kaip 2030–2035 m. Tai yra svarbu ir planuojant greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos nuo Kauno iki Vilniaus vėžės bei stočių išdėstymą.

Reikia pripažinti, kad COVID-19 pandemija tapo didžiausia krize, su kuria susidūrė viso pasaulio avialinijų kompanijos ir oro uostai. Pasakyti, kokio dydžio nuostolius patirs oro linijų kompanijos, yra keblu, nes tikslios dienos, kai pasaulio rinkoms bus pateikta vakcina, nežinome. Tačiau COVID-19 įtaka yra trumpalaikė, tuo tarpu naujojo oro uosto idėja svarstoma atsižvelgiant į ilgalaikes tendencijas bei perspektyvas.

Vis dėlto pasaulyje nuolat pasigirsta pranešimų apie sėkmingai vykdomus vakcinos tyrimus.[1] Prognozuojama, kad reikės mažiausiai metų, kol naujoji vakcina bus patikrinta ir pasieks pasaulines medikamentų rinkas. Daugybė organizacijų kuria vaistus nuo COVID-19, tad beveik neabejojama, kad pasaulinė pandemija per tam tikrą laiko tarpą bus suvaldyta. Dažniausiai minimas vienerių ar dvejų metų laikotarpis. Atsiradusi vakcina lems avialinijų atsigavimą.

Visų pirma, pasauliui pasveikus, po pandemijos žmonės norės ir vėl keliauti. Antra, avialinijos ne tik skraidina žmones, bet ir gabena prekes. Natūraliai sparčiai augusią internetinę prekybą dar labiau paspartins pasaulinės pandemijos metu išugdyti įgūdžiai apsipirkti internetu. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad avialinijos vėl atsigaus. Jeigu naujojo oro uosto statybai bus pasitelktas privatus investuotojas, jis taip pat įsivertins tiek rizikas aviacijos srityje, tiek ir teritorijos patrauklumą.

Galima prisiminti, jog 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai JAV taip pat labai paveikė aviacijos sritį trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikės skrydžių augimo tendencijos išliko nepakitusios.

[1] https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1179624/jav-imone-pranese-apie-teigiamus-tarpinius-vakcinos-nuo-covid-19-bandymu-rezultatus

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje už 2010–2014 metus nurodyta, kad reikia keisti Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Šiai ataskaitai buvo pritarta Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. V17-92. Dabartinis bendrojo plano keitimas yra minėto sprendimo vykdymas. Šiuo metu galiojantis bendrasis planas buvo patvirtintas 2010 metais, jis rengtas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus (kurie vėliau buvo pakeisti), todėl jo galiojimas baigiasi 2020 metais. Galiojantis bendrasis planas nustato daug perteklinių apribojimų pagrindinės žemės paskirties keitimui, verslo plėtrai, nėra lankstus ir neatitinka dabartinių poreikių, todėl ne viena rajone veikianti įmonė kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti bendrojo plano keitimą.

Aplinkos ministerija, atsakinga už LRBP rengimą, parengė raštą Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pagrindiniame brėžinyje numatytos oro uosto teritorijos, kuriame teigiama, kad „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrasis planas gali būti tvirtinamas“. Pažymėtina, kad Taryba bendrąjį planą tvirtins tik tada, kais jis bus galutinai suderintas su visomis derinančiomis institucijomis.[1]

Šiuo metu gautą skundą nagrinėja ir rengiamo bendrojo plano patikrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

[1] Žiūrėti priedą Nr. 1

Savivaldybės bendrajame plane numatomos pagrindinės savivaldybės plėtros kryptys ateinantiems 10-20-čiai metų. Kadangi savivaldybei rengiant bendrąjį planą buvo pradėtas ir Lietuvos bendrojo plano rengimas, Kaišiadorių rajono savivaldybė įtraukė LRBP elementus į savo bendrąjį planą.

Vyriausybė yra pateikusi Seimui dvi LRBP koncepcijas[1], kuriose kaip galima alternatyva numatyta naujo oro uosto statybų vieta, pažymėta ties Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybių riba, greta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės. Todėl manome, kad yra logiška Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrajame plane bent minimaliai planuojamas plėtros kryptis suderinti su valstybės planuojamomis plėtros kryptimis ir apie tai informuoti rajono gyventojus.

2020 m. gegužės 28 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4277.[2] Nors šis sprendimas nėra galutinis, tačiau vienu žingsneliu priartina oro uosto idėjos tapimą realybe. Tai yra antras Lietuvos Respublikos bendrojo plano  rengiamo  etapas.

Siekdama pritraukti valstybės ir privačias investicijas, Kaišiadorių rajono savivaldybė „atliko namų darbus“, į Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrąjį planą įtraukdama svarstomo oro uosto galimybę. Šis sprendimas leido parodyti, kad Kaišiadorių krašte iš esmės egzistuoja pakankamo dydžio teritorija, kurioje toks visai valstybei reikšmingas projektas galėtų būti vystomas.

Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės valdančioji koalicija siekia tesėti rinkėjams duotus pažadus bei vadovaujasi 2019-04-09 pasirašyta koalicijos programa 2019–2023 m., kuria įsipareigota siekti, kad nacionalinis oro uostas būtų kuriamas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje.

[1] http://www.bendrasisplanas.lt/2019/12/04/vyriausybe-teikia-seimui-lr-teritorijos-bendrojo-plano-koncepcijos-projektus/

[2] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=271280

Planuojant galimo oro uosto statyboms tinkamą teritoriją, buvo atsižvelgiama į Lietuvos bendrojo plano koncepcijose numatomą preliminarią teritoriją oro uostui, kad teritorija būtų kuo arčiau sostinės Vilniaus, šalia geležinkelio, netoli nuo greitkelio Vilnius–Kaunas, nes priešingu atveju didėtų oro uosto ir jam reikiamos infrastruktūros įrengimo kaštai, ilgėtų kelionės nuo Vilniaus iki oro uosto laikas ir tokia investicija į naująjį oro uostą taptų mažiau patraukli. Be to, vykdant žemės nuosavybės atkūrimo teisių reformą, valstybei priklausantys žemės sklypai buvo grąžinami ankstesniems jų savininkams – privatiems asmenims, ir laisvos valstybinės žemės visoje Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje likę labai mažai, ir niekur laisva valstybinė žemė nesudaro 1000 ha ar daugiau. Panaši situacija yra visoje Lietuvoje, todėl net ir pasirinkus bet kurią kitą vietą savivaldybės teritorijoje, jos didžiąją dalį taip pat sudarytų privatūs žemės sklypai. Tokia pati problema kyla vykdant bet kurį stambų valstybinės reikšmės investicinį projektą, pradedant dujų ar elektros naujų jungčių įrengimu, baigiant susisiekimo infrastruktūros projektais, tokiais kaip Rail Baltica ar Via Baltica.

Nebus, kadangi nebus tam pagrindo. Kaip yra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 43 d. ir nurodyta Aplinkos ministerijos atsakyme, valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas. Pagal TPĮ 23 str. 2 d. valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti Vyriausybei priėmus nutarimą. Teritorijų planavimo lygmenys nustatyti TPĮ 4 str. 1 d., teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra  ir jų taikymas – šio straipsnio 3 d. ir 4 d.

Valstybei svarbių ekonominių projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais). Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir atitinkamos srities būklei. Galimo naujo oro uosto statybos projektas šiuo metu nėra pripažintas valstybei svarbiu projektu, rajono bendrajame plane bus numatoma tiktai galimybė statyti oro uostą ateityje, įvykdžius visas privalomas sąlygas, todėl nėra pagrindo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.

Pirmoji priežastis – Lietuvos Respublikos bendrasis planas yra rengiamas trimis etapais: esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas ir konkretizuoti sprendiniai.(1) Prognozuojama, kad prie konkretizuotų sprendinių bus pereita netrukus, nes Seimas patvirtino LRBP koncepciją. Konkretizuotų sprendinių rengimas gali užtrukti iki 1,5 metų.

Antroji priežastis – kadangi šiuo metu nėra žinomi tikslūs sprendimai dėl oro uosto, jo dydžio, formos ir pan., todėl, rezervuojant didesnį plotą, sudaromos prielaidos lanksčiau projektuoti naująjį oro uostą. Tai leis specialiojo plano rengėjams ir projektuotojams oro uostą planuoti, kiek įmanoma atidžiau atsižvelgiant į vietos gyventojų pageidavimus, esamą situaciją bei aplinką.

[1] Žiūrėti priedą Nr. 1

Kol kas Vyriausybė nėra priėmusi galutinio sprendimo, kurioje vietoje būtų statomas naujas oro uostas, jeigu toks projektas būtų įgyvendinamas. Tačiau dar Rokui Masiuliui užimant susisiekimo ministro pareigas pastebėta, jog Kauno oro uostas yra pernelyg nutolęs nuo Vilniaus, o sostinės oro uostui galimybės plėstis smarkiai apribotos.[1]

Vieno iš LRBP rengėjo Donato Baltrušaičio teigimu, naujojo oro uosto vieta galėtų būti Kaišiadoryse, nes didžiausią ekonominę naudą sukurtų oro uostas, esantis tarp Vilniaus ir Kauno.[2]

Donato pozicijai pritaria belgų kilmės urbanistas Johan Van Reeth, kurio įsitikinimu, naujasis oro uostas būtų didelis žingsnis pirmyn Vilniaus ir Kauno pagrindu kuriant Europinio lygmens megapolį. Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės strateginės padėties mūsų kraštas yra labiausiai tinkamas tokio projekto įgyvendinimui.[3]

Be to, aviacijos specialisto Simono Bartkaus teigimu, pagrindinio oro uosto perkėlimas į Kauną būtų labai blogas sprendimas dėl trijų priežasčių: a) efektyviam greitam traukiniui pas mus nėra pakankamai žmonių, b) 105 km nuo sostinės oro uostas būtų katastrofa ekonomikai, nė vienos Europos šalies oro uostas nėra taip smarkiai nutolęs nuo sostinės, c) Karmėlavoje pastatyti 20 mln. aptarnaujantį oro uostą taip pat sudėtinga ploto prasme kaip ir Vilniuje.[4]

[1] https://www.delfi.lt/verslas/verslas/planuose-naujas-oro-uostas-tarp-vilniaus-ir-kauno-dabartinio-sostineje-lauktu-liudnas-likimas.d?id=81470657

[2] VIII LRBP FORUMAS „LIETUVA 2030: NAUJAS STRATEGINIS POŽIŪRIS“ 2020-04-30

[3] Ten pat

[4] 2019 -07-22 Simono Bartkaus Facebook paskyra

Savivaldybė neįvedė jokių naujų veiklos apribojimų, nenori jų įvesti ir net neturi teisinių galių žengti šį žingsnį.

Aplinkos ministerijos rašte Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pagrindiniame brėžinyje numatytos oro uosto teritorijos rašoma: „Kol LR Seimas nepatvirtino vienos iš LRBP koncepcijos alternatyvų ir kol galimo naujo oro uosto statybos projektas nepripažintas valstybei svarbiu projektu, naujo oro uosto sprendinys Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrajame plane neprivalomas, taip pat neturėtų būti taikomi su naujo oro uosto rezervuojama teritorija (joje esantiems sklypams) susiję draudimai ir (ar) veiklos apribojimai.“

Minėtoje teritorijoje paliekama esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (daugiausiai žemės ūkio ir miškų), išlieka vienintelis apribojimas, kuris buvo ir šiandien. Tai didelės galios saulės ir vėjo jėgainių statyba, kuriai reiktų žemės paskirties keitimo ir specialiojo plano rengimo. Tuo tarpu Kaišiadorių rajono savivaldybė rengs atskirą specialųjį planą, kuriame bus numatytos vietos didelės galios vėjo ir saulės elektrinių parkams.

Savivaldybei papildomai nekainuoja toks oro uosto pažymėjimas bendrajame plane, nes yra mokama už visą bendrojo plano rengimą, o ne už atskirus jame pažymėtus objektus.

Trumpai kalbant, oro uostas Kaišiadorių rajono savivaldybei būtų toks svarbus, koks jūrų uostas yra Klaipėdos miesto savivaldybei, arba koks geležinkelis buvo svarbus Kaišiadorių miesto atsiradimui. Žinantiems krašto istoriją nebus naujiena, kad būtent geležinkelio linija tapo pagrindine Kaišiadorių krašto plėtros priežastimi.

Investuok Lietuvoje vadovo Manto Katino teigimu, pati geriausia krašto augimą lemsianti strategija yra naujo oro uosto atsiradimas. Šis projektas, žinomo investicijų eksperto teigimu, būtų tarytum aklai vištai grūdas, sukursiantis nuo 5000 iki 8000 darbo vietų tokiose srityse kaip viešbučiai, restoranai, oro uosto administravimas ir taip toliau. Tiek kaišiadoriečiams, tiek ir miesto svečiams Kaišiadorys taptų vieta, kurioje jie leistų savo pinigus.[1]

Tarptautinė geležinkelio stotis. Šiuo metu jau tiesiama Kaišiadorių kraštui strategiškai svarbi „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė. Neabejojama, kad ji mūsų krašto gyventojams padės dar greičiau ir patogiau pasiekti Vilnių bei Kauną, dirbti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau oro uostas lems, ar turėsime tarptautinio lygmens ar šalies lygmens traukinių stotį. Tarptautinė traukinių stotis taip pat reikšmingai prisidėtų prie krašto plėtros.

Pastačius oro uostą, atsiranda galimybė vystyti dviejų rūšių paslaugas: aviacines ir neaviacines. Aviacinių paslaugų sritis apima naujų skrydžių plėtros, bendrosios ir verslo aviacijos projektus, vykdoma aviacijos rinkos – naujų maršrutų, naujų oro vežėjų pritraukimo galimybių – analizė, bendradarbiaujama su valstybės institucijomis ir asocijuotomis verslo organizacijomis, vystant turizmo skatinimo projektus. Neaviacinių paslaugų sritis apima įvairių paslaugų vystymą ir plėtrą (pavyzdžiui: stovėjimo aikštelės ir automobilių stovėjimo paslaugos, greitoji keleivių patikra, maitinimo, pramogų ir kt. paslaugos), naujų paslaugų kūrimą, kokybės gerinimo, investicinius projektus, orientuotus į keleivių patogumo ir bendro pasitenkinimo didinimą.[2]

LRBP Strateginiame pasekmių aplinkai vertinime pažymima: „Naujo oro uosto vieta būtų derinama su „Rail Baltica“ Vilniaus–Kauno jungtimi. Tai būtų vienas iš esminių elementų, jei toks oro uostas būtų statomas, kad būtų kuo greitesnis susisiekimas. Todėl statant naują oro uostą, būtų gerinama ne tik susisiekimo oru infrastruktūra, bet investuojama bendrai į oro, kelių ir geležinkelio transporto sąveikos ir suderinamumo didinimą.“ Tai lemtų dar kokybiškiau išplėtotą kelių tinklą Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje.[3]

Šiandien Kaišiadorių rajono savivaldybė yra valstybės dotacijų gavėja, tad jaučiame pareigą prisidėti prie Lietuvos Respublikos strateginių projektų įgyvendinimo tuomet, kai jie yra reikalingi visos šalies plėtrai. Be to, įgyvendinus šį projektą, atsirastų prielaidos ne tiktai rajono gyventojų skaičiaus didėjimui, didesniam GPM ir NT mokesčių surinkimui, bet ir savivaldybė finansiškai būtų mažiau priklausoma nuo ES ir valstybės biudžeto dotacijų bei galėtų daugiau lėšų skirti žvyrkelių asfaltavimui, infrastruktūros atnaujinimui, socialinių, švietimo, kultūros, sveikatos ir kitų paslaugų teikimui, kurių aktyvus plėtojimas reikšmingas krašto gerovei.

Prognozuojama, kad besikuriančios darbo vietos sudarytų sąlygas dar gausesniam gyventojų kūrimuisi, o tai itin svarbu norint išsaugoti ir plėsti esamą ugdymo įstaigų tinklą bei kitas paslaugas.

[1] Savivaldybės Facebook paskyra, vaizdo įrašai, Kaišiadorių paukščių festivalis 4 min 15 sek.

[2] Žiūrėti Lietuvos Respublikos bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą 260-265 psl.

[3] Ten pat

„Investuok Lietuvoje“ vadovo Manto Katino teigimu, oro uostas sukuria nuo 5000 iki 8000 darbo vietų, todėl yra laikytinas geriausia strategija, kuria šiandien gali pasinaudoti Kaišiadorių rajono savivaldybė.[1]

Vis dėlto net ir būdama geriausia strategija, ji nėra vienintelė. Jau 2018 m. Taryboje buvo patvirtintos žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos investuotojams, šiuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra rengiamas Tarybos sprendimas, kuriuo remiantis Savivaldybė prisidėtų prie infrastruktūros kūrimo tais atvejais, kai ateitų naujas investuotojas. Pažymėtina, kad, siekdami kurti darbo vietas, vadovaujamės požiūriu ir/ir, o ne arba/arba. Oro uostas reikšminga, tačiau ne vienintelė priemonė, kuria naudojasi Kaišiadorių rajono savivaldybė. Vis dėlto oro uostas būtų didžiulis papildomas savivaldybės patrauklumą didinantis traukos centras, galintis padėti pritraukti investuotojus ir į kitas sritis.

[1] Savivaldybės Facebook paskyra, vaizdo įrašai, Kaišiadorių paukščių festivalis 4 min 15 sek.

Pastaruoju metu oro uosto priešininkai dažnai kartoja visuomenę klaidinančius teiginius, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės valdžia šį kraštą vertina kaip atsilikusį ir neperspektyvų. Tokie realybės neatitinkantys kaltinimai perteikia klaidinantį Kaišiadorių rajono savivaldybės požiūrį į esamą krašto situaciją.

Mūsų kraštas yra perspektyvus. Kilusios diskusijos dėl oro uosto tik dar geriau įrodo šį teiginį. Todėl visuomet pabrėžiame mūsų strateginę padėtį ir gerai išvystytą infrastruktūrą. Esame palyginti netoli Vilniaus ir Kauno. Džiaugiamės, kad greitkelis Vilnius–Kaunas virsta magistrale ir su nekantrumu laukiame europinės „Rail Baltica“ vėžės. Tai svarbūs infrastruktūros projektai, be kurių Kaišiadorių krašto perspektyvos būtų kur kas labiau miglotos.

Svarbu ne tik pripažinti savo stiprybes, bet ir naudotis galimybėmis, vertinti situaciją objektyviai, todėl konstatuojame faktą, kad nesame vieninteliai, turintys tokius pranašumus. Tarp Vilniaus ir Kauno miestų taip pat yra įsikūrusios Kauno rajono, Elektrėnų rajono bei Trakų rajono savivaldybės, kurios lygiai taip pat naudojasi teikiamais pranašumais. Todėl naujakuriams svarstant, kurią vietą rinktis gyvenimui, didelį vaidmenį vaidina ir toliau neišvengiamai vaidins galimybė rasti gerą darbą, o investuotojus domins puikiai sutvarkyta infrastruktūra, palanki mokesčių politika ir, žinoma, pakankamas kvalifikuotų specialistų skaičius.

 Tokia tendencija atsiskleidžia, pažvelgus į Trakų, Elektrėnų ar Kauno rajonuose vykdomus projektus, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojų investicijas į namų ar kotedžų statybas. Šios teritorijos yra arčiau pagrindinių šalies ekonomikos centrų, tad natūraliai tampa svarbiais gyventojų traukos centrais.

Savivaldybės strategine geografine padėtimi reikia ne tiktai džiaugtis, bet ir aktyviai siekti ja pasinaudoti. Deja, bet iki šiol rajono geografinė padėtis neužkirto kelio rajono gyventojų skaičiaus mažėjimui nuo 37,6 tūkst. 2001 m. iki 29,5 tūkst. 2020 m.

Šiuo metu rajono teritorijoje veikiančios įmonės (daugiausiai maisto gamybos ir lengvosios pramonės) neskatina į rajoną po studijų Vilniuje, Kaune arba užsienyje grįžti jaunimo, nesukuria aukštą pridėtinę vertę turinčių darbo vietų ir nepritraukia aukštos kvalifikacijos specialistų. Priešingai, bankrutavus svarbioms pramonės įmonėms (pvz., Klijų fabrikui, Dažymo aparatų gamyklai, A. Jakšto spaustuvei ir pan.), šalyje reformuojant valstybines miškų urėdijas, mokslinių tyrimų institutus ir kitas institucijas, dalies aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietų savivaldybėje neliko. Todėl reikalingi esminiai pokyčiai, leisiantys sėkmingai išnaudoti strateginę geografinę padėtį bei skatinti jaunimą po studijų sugrįžti į Kaišiadorių kraštą bei paskatinsiantys aukštos kvalifikacijos specialistus dirbti ir gyventi Kaišiadorių krašte.

Oro uosto projekto kritikai pabrėžia, kad iš Kaišiadorių krašto lengva pasiekti Vilnių ir Kauną. Tai tiesa. Pavyzdžiui, kaip matyti iš Lietuvos geležinkelių svetainės www.litrail.lt, šiuo metu kelionė greičiausiu traukiniu užtrunka kiek daugiau nei keturiasdešimt minučių. Kelionė automobiliu užtruktų šiek tiek ilgiau, nes bet kuris automobilis, pasiekęs Vilnių, neišvengiamai atsiduria ir Vilniaus kamščiuose. Plėtojant „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę, kelionės trukmė sutrumpės dar labiau, tad galime teigti, kad kelionės trukmė tampa vis mažesne kliūtimi.

Deja, egzistuoja ir kita medalio pusė. Stabiliai trumpėjant kelionės į Vilnių ar Kauną trukmei, kelionės kaštai išlieka pakankamai aukšti. Pavyzdžiui, vienkartinis vienos krypties kelionės bilietas traukiniu iš Kaišiadorių į Vilnių kainuoja nuo 3.5 € iki 4,9 €. Jeigu žmogus pirktų terminuotą 30 dienų trukmės galiojimo bilietą, tai už jį sumokėtų 94 € 20 ct. Daugeliui žmonių tai pakankamai dideli pinigai, kurie galėtų būti panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, brangesnio ir arčiau Vilniaus esančio būsto įsigijimui. Dėl minėtos priežastis Kaišiadorių kraštas netenka dalies potencialių naujakurių, kurie, įsikurdami mūsų krašte, pagerintų demografinę padėtį, jaunos šeimos susilauktų vaikų, pastarieji lankytų mūsų krašto ugdymo įstaigas. Tačiau tam reikalingi svarbūs pokyčiai.

Situaciją iš esmės galėtų keisti didėjantis gerai apmokamų darbo vietų skaičius mūsų regione, o įgyvendinamas oro uosto projektas tiesiogiai prisidėtų prie tokių darbo vietų kūrimo. Tai ypač akcentuotina, kai kalbame apie jaunas šeimas, nes dirbančių didžiuosiuose miestuose jaunų šeimų tėvams gali būti nepatogu važinėti į darbą. Todėl sistemingai dirbame, kad mūsų darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos vaikams ir jų tėvams, kad būtų atnaujintos viešosios erdvės, infrastruktūra ir pan. Tačiau galimybė dirbti gerai apmokamą darbą mūsų krašte dar labiau palengvintų jaunų šeimų kasdienybę. Gerėjanti darbo aplinka gali būti reikšmingas veiksnys naujakuriams renkantis gyvenamąją vietą.

Kaišiadorių rajono savivaldybė pasitiki savo gyventojais ir mano, kad jie yra pajėgūs studijuoti ir įgyti naujų kvalifikacijų. Jeigu oro uostas būtų statomas, tai iki jo statybos pabaigos norintys ir galintys tai daryti žmonės spėtų įgyti darbui oro uoste reikalingų kvalifikacijų. Taip pat manome, kad besikuriančios darbo vietos paskatintų naujų gyventojų įsikūrimą, kurių dalis neabejotinai turėtų ir darbui oro uoste naudingų kvalifikacijų. Galiausiai, reikia pastebėti, kad ir šiandien krašte esama žmonių, kurie galėtų dirbti vienokį ar kitokį kvalifikuotą darbą oro uoste.

Būtina pastebėti, kad oro uostai sukuria darbo vietas ne tik orlaivių pilotams, bet ir viešbučių administracijoms, restoranų darbuotojams, logistikos specialistams ir panašiai. Nematome nė mažiausių priežasčių, kodėl kaišiadoriečiai negalėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis ir, pavyzdžiui, pradėti savo verslą atidarydami pelningai veikiantį restoraną.

Naujasis oro uostas nėra kurios nors vienos savivaldybės iniciatyva – tai visai valstybei reikšmingas projektas, kurio tikslią buvimo vietą nustatytų pati Vyriausybė ir ekspertai, o ne Kaišiadorių rajono savivaldybė. Vis dėlto tiek LRBP strateginiame pasekmių aplinkai vertinime, tiek ir pristatant oro uosto idėją visuomenei nuolat akcentuojama, kad šio projekto vieta turėtų būti tarp Vilniaus ir Kauno bei greta „Rail Baltica“ vėžės. Todėl ir buvo parinkta ši vieta.

Be to, derėtų pažymėti, jog, priėmus sprendimą statyti oro uostą, bus daroma viskas, kad jis būtų kuo patogiau pasiekiamas šalies gyventojams ir turistams, tad apsistatymo sienomis politika tikrai neduotų tinkamų rezultatų.

Žinoma, kad oro uoste dirbs ir kitų savivaldybių gyventojai. Lygiai taip kaip šiandien Kauno ar Vilniaus miestų infrastruktūra ir gerove naudojasi mūsų krašto gyventojai. Kaišiadorių rajono savivaldybė palaiko įvairių savivaldybių bendradarbiavimą. Mes džiaugiamės, kai mūsų gyventojai randa darbus Kauno LEZ ar Vilniuje. Todėl nemanome, kad kitų savivaldybių gyventojų įsidarbinimas oro uoste reikštų didelį blogį. Tačiau manome, kad, jeigu projektas vystysis palankia kryptimi, Savivaldybė turėtų pasiūlyti skatinimo programas naujakuriams, svarstyti mokymo programų, padėsiančių įsidarbinti naujajame oro uoste, plėtojimą ir pan. Tokiose programose galėtų dalyvauti Kaišiadorių rajono savivaldybės esami arba būsimi gyventojai. Žinios ir kvalifikacijos yra tie pranašumai, apie kurių vystymą būtų galima kalbėti.

Prognozuojama, kad naujas oro uostas galėtų būti pastatytas 2030–2035 m.

Planuojama, kad naujam oro uostui reikėtų maždaug 1000 hektarų žemės sklypo. Tačiau dabartiniame Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrajame plane yra numatytas 1800 hektarų žemės sklypas.

Nors sprendimus dėl tikslios oro uosto vietos priims ekspertai ir Vyriausybė, tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybė pagal savo galimybes pažada siekti, kad naujojo oro uosto buvimo vieta būtų parinkta kaip įmanoma labiau atsižvelgiant į vietos gyventojų lūkesčius.

Vis dėlto išlieka maža tikimybė, kad dalis žmonių turės išsikelti gyventi kitur, tačiau tokiu atveju jie iš valstybės gaus rinkos vertę atitinkančias kompensacijas, kurių dydį nustatys nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai. Viskas bus atliekama, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta ir 13 straipsnyje išdėstyta tvarka. [1]

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/46c841f290cf11e98a8298567570d639?jfwid=oou0h96kz

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, pagal kurio 13 straipsnio 1 dalį Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Artimiausiu metu kapinėms joks pavojus negresia. Kaip jau ir minėjome, oro uostui yra skirtas gerokai didesnis žemės sklypas nei būtina statybos reikmėms užtikrinti, todėl, pirmiausia, visomis išgalėmis sieksime, kad kapinės išliktų nepajudintos. Tikslūs sprendiniai dėl oro uosto išdėstymo gali būti rengiami tiktai Vyriausybei ir Seimui priėmus sprendimą statyti naują oro uostą ir pradėjus specialiojo plano, o vėliau ir statybos techninio projekto rengimą.

Visgi egzistuoja teorinė tikimybė organizuoti orų ir itin pagarbų palaikų perlaidojimą, ekspertams nematant galimybių įrengti oro uostą išvengiant palaikų perlaidojimo. Visas perlaidojimo procesas būtų organizuojamas valstybės lėšomis, derinant su Bažnyčia ir mirusiųjų artimaisiais. Darbai galėtų būti vykdomi tik oriai ir garbingai perlaidojus mirusiuosius. Bet kuriuo atveju oro uostas nebus statomas ant veikiančių kapinių ar mirusiųjų palaikų, nes tai amoralu ir nelegalu.

Kol nėra žinomi valstybės sprendimai, ūkininkavimui nėra jokios grėsmės apskritai. Jeigu bus nuspręsta statyti oro uostą, tai nuo sprendimo priėmimo iki statybų pradžios reikės maždaug 10 metų, todėl rekomenduojama įvertinti, ar planuojamos investicijos atsipirks maždaug iki 2030 m. Šitaip sumažinama rizika padaryti klaidų. Kita vertus, jeigu ūkininkavimo veikla nebus tęsiama, kilnojamąjį turtą bus galima parduoti, o už išperkamą nekilnojamąjį turtą ir žemę valstybė atlygins rinkos verte, remdamasi nepriklausomo vertintojo vertinimu.

Pažymėtina, kad, priešingai nei šiandien mėginama teigti, kompensacijų dydį lems nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo atliktas vertinimas, o ne Registrų centre pažymėti įkainiai.[1]

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/46c841f290cf11e98a8298567570d639?jfwid=oou0h96kz

Dar kartelį norime pabrėžti, kad Savivaldybė dės visas pastangas, jog planuojant oro uostą maksimaliai būtų atsižvelgiama į vietos gyventojų interesus. Darysime viską, kad nacionalinis interesas bei vietos gyventojų interesai būtų subalansuoti, o kapinių nereikėtų perkelti. Tačiau, kadangi dažnai klausima ar Lietuvoje yra buvę kapinių perkėlimo atvejų, tai atkreipiame Jūsų dėmesį į istorinius faktus.

Per pastaruosius tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo valstybė nevykdė tokios apimties infrastruktūros projektų sausumoje, todėl (išskyrus keletą išimčių) nebuvo poreikio perkelti kapines. Tačiau anksčiau tokios priemonės buvo taikomos, daugiausia kapinių perkelta sovietmečiu. Pavyzdžiui, Kaišiadoryse perkeltos II-ojo pasaulinio karo karių kapinės, kurios anksčiau buvo prie geležinkelio stoties, o vėliau perkeltos prie ligoninės. Prieš užtvenkiant Nemuną ir įrengiant Kauno marias, buvo perkeltos Senųjų Rumšiškių kapinės, Kaune perkeltos Karmelitų kapinės ir kt. Tačiau Lietuvoje palaikų perkėlimas nėra laikomas neįprasta praktika. Daugelis palaikų (tarp jų ir poeto Jono Aisčio) į Lietuvą grąžinta iš Sibiro, JAV ir kitų užsienio šalių. Vienas didžiausių palaikų perlaidojimų buvo 2003 m., kuomet Vilniuje, Šiaurės miestelyje, rasti apie 3000 Napoleono armijos karių palaikai perlaidoti Antakalnio kapinėse. 2012 m. Vingio parko prieigose esančiose vokiečių karių kapinėse perlaidoti 353 vokiečių kariai, kurie buvo palaidoti Utenoje per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Tai tik keletas stambesnių perlaidojimo Lietuvoje pavyzdžių. Kai kuriais atvejais palaikai perlaidojami itin iškilmingai ir pagarbiai, pavyzdžiui, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. perkelti iš Našlaičių į Antakalnio kapines, 2019 m. perlaidoti paskutinio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai, į Rasų kapines itin iškilmingai perkelti 1863 m. sukilimo dalyvių palaikai. Visais atvejais tai atliekama pagarbiai ir iškilmingai.

Kaišiadorių rajono savivaldybė neįvedė jokių ūkininkavimo apribojimų, tačiau, net jeigu juos ir įvestų ateityje Vyriausybė, tokie žodžiai nebūtų teisingi. Tai lemia paprastas faktas – ūkininkavimo veiklos niekas negali uždrausti, o už gautas lėšas galima pirkti/nuomoti bei dirbti žemes gretimose teritorijose.

Žvelgiant visos valstybės mastu, Kaišiadorių rajono savivaldybės žemės laikytinos vidutinio našumo. Tokią informaciją galima nesunkiai patikrinti apsilankius svetainėje www.geoportal.lt, kurioje pateikiamas interaktyvus dirvožemio našumo žemėlapis. Žinoma, savivaldybėje esama įvairaus našumo žemių, tad pateikiame Jums žemėlapį, kuriame masteliu 1:100 000 įvertintas žemės našumas Kaišiadorių rajono savivaldybėje bei detalų 1: 25 000 žemėlapį, kuriame atsispindi žemės našumas oro uosto teritorijoje.

Priešingai nei teigia oro uosto statybos priešininkai, vidutinis žemės našumo balas akivaizdžiai nėra didžiausias rajone. Čia vyrauja 32–39 balų našumas, ženkliai nusileidžiantis, pavyzdžiui, Rumšiškių apylinkėms. Aplink Rumšiškes vyrauja 45 ir daugiau balų siekiantis žemės našumas.[1]

Atkreiptinas dėmesys, kad faktinis žemės našumas gali būti padidintas, jeigu investuojamos papildomos lėšos, tačiau šiandien šias žemes vadinti našiausiomis krašte nesama jokių galimybių. Tai liudija objektyvūs ir kiekvienam šia tema besidominčiam asmeniui nesunkiai pasiekiami šaltiniai.

[1] https://www.geoportal.lt/geoportal/subscribe/-/asset_publisher/I0YH9ZsWns4x/content/dirvozemio-erdviniu-duomenu-rinkinys-papildytas-vertinimo-sluoksniais

Kaišiadorių rajono savivaldybė regi ir oro uosto keliamus iššūkius. Nors oro uostas padidina žmonių ekonominę gerovę, tačiau pastebima, kad jo įrengimas turėtų padidinti triukšmą ir taršą.

LRBP Strateginiame pasekmių aplinkai vertinime pažymima, kad aviacijos veikla – ne tik skrydžiai, bet ir patys oro uostai – neigiamai veikia aplinką, pavyzdžiui, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro teršalus, triukšmo taršą ir t. t. Tai projekto tiesiogiai neigiami padariniai. Tačiau reikalavimai dėl lėktuvų keliamo triukšmo, taršos, ekonomiškumo nuolat griežtėja ir ilgalaikėje perspektyvoje ieškoma galimybių aviacijoje naudoti atsinaujinančius bei ekologiškus energijos išteklius.

Dėl minėtų priežasčių rengiant specialųjį planą ir vėliau techninį projektą, turės būti atliekamos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV-PAV) procedūros įstatymo nustatyta tvarka,[1] vykti viešos konsultacijos su gyventojais, numatomos neigiamą poveikį mažinančios priemonės, kurios turi būti suderintos su aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir kitais atsakingais specialistais.

[1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0539E2FEB29E/ChVziSUVex

Viena iš pagrindinių neigiamų padarinių mažinimo priemonių yra gerai pasirinkta oro uosto vieta. Kuo geresnę vietą oro uostui parinks ekspertai, tuo mažesnė neigiama įtaka bus aplinkai. Būtent todėl itin svarbi PŪV-PAV procedūra, prisidėsianti prie oro uostui tinkamos vietos parinkimo.

LRBP Strateginiame pasekmių aplinkai vertinime teigiama: „Tvarūs aviaciniai degalai turi potencialo įnešti svarbų indėlį švelninant esamą ir tikėtiną būsimą aviacijos poveikį aplinkai. Nauji politikos pokyčiai ir pramonės sektoriaus iniciatyvos turi teigiamą poveikį tvarių aviacinių degalų įsisavinimui Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje.“[1]

Reikšmingoms neigiamoms pasekmėms biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui sumažinti ir galimiems prieštaravimams saugomų teritorijų apsaugos reikalavimams išvengti – oro uosto vieta negali būti parenkama nacionalinėse saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose. Kadangi teritorijų planavimo dokumentai turi būti derinami su už aplinkos apsaugą atsakingomis ir kitomis institucijomis, todėl neigiamam poveikiui aplinkai mažinti gali būti naudojamos šių institucijų siūlomos priemonės.

[1] Žiūrėti Lietuvos Respublikos Bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, 260–265 psl.

Rengdama rajono bendrąjį planą, Savivaldybės administracija stengiasi ir toliau stengsis laikytis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei viešinimo procedūrų. Be to, papildoma informacija apie galimybę susipažinti su bendrųjų planų sprendiniais ir pasiūlymų teikimo tvarka buvo skelbiama vietos spaudoje (Kaišiadorių rajono laikraštyje „Atspindžiai“), socialiniuose tinkluose ir kitomis priemonėmis. Taip pat buvo kreiptasi į Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrą su parašymu informuoti verslo ir kitus suinteresuotus subjektus apie susipažinimo su parengtais bendraisiais planais ir pasiūlymų teikimo galimybę.

Bendrųjų planų sprendinių viešinimo procedūros buvo vykdomos du kartus. Pirmoji vieša ekspozicija vyko nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki spalio 22 d., antroji, pagal visuomenės pasiūlymus, pakoreguotų sprendinių viešinimo procedūra vyko nuo 2020 m. vasario 7 d. iki kovo 3 d. (pagal Nuostatus viešai ekspozicijai skiriama ne mažiau kaip 15 darbo dienų). Sprendiniai buvo viešinami Kaišiadorių rajono savivaldybės patalpose, kurios yra viešai prieinamos kiekvienam suinteresuotam asmeniui, savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Todėl manome, kad visuomenė buvo tinkamai informuota tiek apie pradedamus rengti bendrųjų planų pakeitimus (informacija paskelbta 2016-06-23 Nuostatuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse), tiek apie Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos ir koncepcijos parengimą ir pristatymą (informacija paskelbta 2018-12-11 visuomenės informavimo priemonėse), taip pat apie Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos tvirtinimą ir pritarimą koncepcijai (informacija paskelbta 2019-03-19 visuomenės informavimo priemonėse) bei apie parengtus bendruosius planus, galimybę susipažinti su jų sprendiniais, teikti pasiūlymus ir informaciją apie viešuosius susirinkimus (informacija paskelbta 2019-09-19 ir 2020-02-03 visuomenės informavimo priemonėse). Suinteresuotai visuomenei buvo užtikrinta teisė gauti visą informaciją apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus tiek pagal Orhuso konvenciją, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimo viešinimą. Visos bendrųjų planų viešinimo procedūros buvo atliktos tinkamai, visuomenė informuota ne tik viešinimo procesą užtikrinančių teisės aktų nuostatų nustatyta tvarka, bet ir papildomomis anksčiau nurodytomis informavimo priemonėmis. Taip pat 2020-02-17 buvo organizuotas susitikimas Žaslių kultūros centre su Zūbiškių, Žaslių, Kaugonių ir aplinkinių vietovių gyventojais, kuriame aptarti bendrojo plano sprendinių pakeitimai pagal suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus. Nuolat vyko susitikimai su rajono ūkininkais, buvo aptariama gauta peticija, ūkininkų atstovai dalyvavo savivaldybėje vykusiuose susitikimuose su aplinkos ministru, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais ir kitais asmenimis. Pagal derinimo su gyventojais rezultatus buvo nuspręsta mažinti rezervuojamos teritorijos dydį, pakoreguotos teritorijos ribos, atsisakyta alternatyvos teritorijoje statyti pramonės ir sandėliavimo objektus.

Savivaldybės iniciatyva 2020-03-03 surengtas Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano pristatymas, kuriame pristatyta ir oro uosto atsiradimo galimybė. Tikimasi, kad prie geresnio gyventojų informavimo prisidės ir šis klausimynas, kurį preambulėje įsipareigojome plėtoti, atsižvelgiant į su oro uostu susijusius procesus.

Vis dėlto būtina pažymėti, kad susitikimai bei diskusijos su visuomene bus tęsiami, kai Savivaldybė turės daugiau informacijos apie Vyriausybėje ir Seime vykstančius ir su oro uostu susijusius sprendimus.

Viešojoje erdvėje prasidėjus sąmokslo teorijoms dėl neva klastoto ir neteisėto protokolo, Savivaldybė parengė atsakymą,[1] kuriuo supažindino visuomenę su protokolo rengimo principais, pabrėžė, jog Savivaldybės vadovų lyginimas su milijonus pražudžių Stalino režimu nedviprasmiškai laikytinas civilizuotoje diskusijoje nepriimtina neapykantos kalba. Tai ar Savivaldybės pozicija pagrįsta nesunkiai galima patikrinti išklausius protokolo garso įrašą. Kviečiame pasiklausyti.

[1] https://kaisiadorys.lt/naujienos/21/del-tariamo-samokslo-ir-bendruju-planu-viesojo-svarstymo-protokolo:13608

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PRISTATYMO VIEŠOJO SUSIRINKIMO GARSO ĮRAŠAS

Egzistuoja kelios esminės priežastys.

Pirmoji priežastis – visose demokratinėse šalyse pagrindiniai sprendimai dėl šalies ar savivaldybės vystymosi krypties priimami visuotiniuose demokratiniuose rinkimuose, kuriuose vyksta idėjų kova, kandidatai pristato savo rinkimų programas, vyksta debatai ir rinkėjai balsuoja už jiems labiausiai patikusius kandidatus bei jų programas. Paprastai idėjų būna labai įvairių, programos gali kardinaliai skirtis, tačiau rinkimuose laimėjusios politinės jėgos įgyja teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir įgyvendinti savo programą bei rinkėjams duotus įsipareigojimus. Kadangi diskusijos dėl galimo oro uosto vyko rinkimų kampanijos metu, ši nuostata buvo numatyta TS-LKD partijos ir mero Vytenio Tomkaus rinkimų programose, po 2019 metų savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų jokių esminių pokyčių dėl oro uosto idėjos neįvyko, todėl nėra prasmės kvestionuoti rinkimų rezultatus ir rengti naujas apklausas dėl to paties klausimo, kuriam dauguma rinkėjų jau pritarė.

Antroji priežastis – kol nesama jokių konkrečių sprendimų dėl oro uosto statybų, nėra specialiojo plano, neatliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tol stokojama informacijos, kuria galėtų būti grindžiamas toks svarbus sprendimas. Vienas dalykas yra klausti, ar Jūs prieš oro uostą, jeigu šis projektas yra suderinamas su kapinių išsaugojimu, poveikis aplinkai mažesnis nei tikėtasi, ūkininkų kompensacijos yra didesnės nei tvirtino kritikai, o kitas dalykas daryti apklausą tuomet, kai toks projektas negali būti suderinamas su aplinkosauga ir neišvengiamai reikalauja kapinių perkėlimo. Natūralu, kad naujos aplinkybės ir informacija gali lemti žmogaus vertinimo pokytį, o sprendimai turi būti priimami remiantis pagrįstais ir pakankamais duomenimis.

Trečioji priežastis – apklausa yra tarytum konkrečios akimirkos nuotrauka, o mes kalbame apie keliolikos metų projektą. Vilmorus ar Baltijos tyrimų vykdomi viešosios nuomonės tyrimai liudija, kad žmonių vertinimai, priklausomai nuo aplinkybių, gali pasikeisti per mėnesį, o šiuo atveju kalbame apie keliolikos metų trukmės projektą. Per šį laiką gali ne tik pasikeisti gyventojų nuomonė, bet ir krašte įsikurti nauji gyventojai, kurie savo ateities perspektyvas sietų su oro uosto bei aplink jį besisteigiančių įmonių sukuriamomis darbo vietomis. Kodėl šių žmonių nuomonė neturėtų būti įtraukta į situacijos vertinimą?

Šią situaciją gerai iliustruoja referendumas dėl Brexit Jungtinėje Karalystėje, kur, nesant aiškios informacijos ir pritarimo konkrečiai išstojimo strategijai, vėliau teko organizuoti papildomus parlamento rinkimus, buvo reikalaujama papildomų referendumų ir pan. Taip pat referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Jeigu piliečiai būtų žinoję, kad jų balsavimas prieš saugioje vietoje statomą ir modernią Visagino atominę elektrinę taps pagrindine priežastimi, nulemsiančia nesaugios Astravo atominės elektrinės iškilimą prie Vilniaus, tikėtina jų balsavimas būtų buvęs kitoks.

Pradiniame bendrojo plano rengimo etape buvo numatytas bendras plyno lauko investicijų arealas, kuriame galėtų būti kuriama ir susisiekimo infrastruktūra, ir pramonės bei sandėliavimo objektai. Tačiau po diskusijų su gyventojais ir vietos ūkininkais, pradiniai planai buvo pakeisti ir galimybių kurti pramonės bei sandėliavimo objektus atsisakyta.

Šiandien Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrajame plane nėra numatyta jokia teritorija LEZ steigimui. Situaciją galėtų keisti atitinkami Vyriausybės ir Seimo sprendimai. Be tiesioginio Seimo įsikišimo LEZ kūrimo scenarijus būtų neįmanomas, nes, be Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymo,[1] LEZ kūrimąsi reglamentuoja ir konkrečiai LEZ skirtas įstatymas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas[2]. Taigi teoriškai LEZ formavimasis yra įmanomas, jeigu tokio projekto reikalingumą matytų Vyriausybė ir Seimas. Tačiau šiuo metu tokia galimybė nėra svarstoma.

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.18363?jfwid=tu0odnpaz

[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.32394/asr

Jeigu Kaišiadorių rajono savivaldybėje Vyriausybė ir Seimas nuspręstų kurti LEZ, tai jos raidos scenarijus veikiausiai primintų Kauno LEZ. Šiandien Kauno LEZ veikia inovatyvios gamybinės ir logistikos įmonės. Geri pavyzdžiai Continental bei Hella, kuriančios ne tik modernią ir šiuolaikišką produkciją, tačiau ir išsiskiriančios gerai apmokamomis darbo vietomis. Kalbant apie atliekų deginimo bendroves, jų kūrimosi tikimybė yra itin maža, nes jau šiandien Kauno LEZ veikia tokio pobūdžio įmonė, visiškai užtikrinanti regiono poreikius. Vis dėlto kalbėti apie tai, kokios įmonės galėtų vykdyti veiklą LEZ, šiuo metu yra sudėtinga, nes, viena vertus, neturime pačios LEZ, o, antra vertus, daug ką lemtų pačių investuotojų sprendimai ir tokių institucijų kaip Investuok Lietuvoje veikla.