Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Lietuva pasaulyje, Lietuva Europoje, emigracija ir imigracija, meilė ir patriotizmas. Kaip dažnai savo aplinkoje girdime gražius žodžius apie tėvynę, bet taip retai išties išgirstame. O ir pačių vertybių ieškoti įprasta ne ten. Šalis yra laisva, kalba – sava, nors ir beprotiškai sunki, bet dieviškai graži.

Kaip didelė muzikos ir literatūros fanė, pastebėjau, kad pasaulyje, kuriame yra tiek daug nuostabių kūrinių, labiausiai širdį glosto nuoširdūs žodžiai, pasakyti sava – gimtąją – kalba. S. Nėris, J. Ivanauskaitė, A. Mamontovas... Jų kūryba, nors ir skirtinga, bet, rodos, skleidžia tą pačią šviesą. Paprasti, žemiški žodžiai sava kalba man skamba gražiau nei saldžiausios giesmės svetima.

Pirmoji, gimtoji, žmogaus kalba yra neatskiriama jo dalis, kuri lydi ir lydės jį visur. Juk ne veltui knygnešiai aukodamiesi nešė lietuviams lietuviškas knygas – didesnes brangenybes už perlus. Ne veltui Martynas Mažvydas į brolius ir seseris kreipėsi: „Imkit mane ir skaitykit...“ Likimo dovanas jie priėmė ir mums perdavė. Turime tokią didingą, galbūt net ir pačią gražiausią visame margame pasaulyje kalbą. Negalime atsisakyti tautos milžinų palikimo – negalime iš savęs išpjauti Lietuvos.

Aiva  (kai dar buvo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos antrokė)

Vaikų lūpomis, sakoma, kalba tiesa. Norisi tikėti, kad, ir praėjus keletui metų po mokyklos baigimo, Aiva jaučia ir mąsto taip pat. Viliuosi, kad auganti ir bręstanti jaunoji karta pamažu pajunta gimtojo žodžio skonį ir šiuo intensyvaus technologinio augimo metu stengiasi jį išsaugoti, lietuviškai kalbindama kompiuterius, telefonus, įvairias programas.

 Nuoširdžiai sveikinu Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga visus rajono gyventojus. Dėkoju už geranorišką bendradarbiavimą taisant žodžiui kelią. Tegu jis ir toliau „didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę“ (M. Daukša).

Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė