Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinė

2021 metus LR Seimas paskelbė kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) metais. 1920 m. rugpjūčio 20 d. Trakų (Kaišiadorių) apskrities Žaslių valsčiaus Guronių kaime gimė ir užaugo būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Guronių kaimas

Guronys pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1744 metais (Žaslių parapijos gyvenviečių sąraše tuomet įrašyti Gurańce). Maždaug nuo to laiko Guronyse pradedama minėti ir Sladkevičių pavardė. 1795 m. Guronių kaime buvo 4 sodybos, kuriose gyveno 6 šeimos (iš jų 4 Sladkevičių, 2 – Šumskų). Sladkevičiai iki baudžiavos panaikinimo buvo priklausomi valstiečiai, tarnavę Rasavos palivarkui, kuris savo ruožtu priklausė Abromiškių dvarui. Šio dvaro  savininkai buvo prancūzų kilmės grafai de Raesai, o maždaug 1840 m. vedybų keliu Abromiškių dvarą perėmė Pliateriai – vokiečių kilmės grafai. Senasis Guronių kaimas buvo išsidėstęs vienoje gatvelėje, kurioje sodybos buvo išsidėsčiusios kompaktiškai, pirkia šalia pirkios, o dirbami laukai ir pievos – už kaimavietės ribų.

Guronių kaimo išskirstymas į vienkiemius

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais pradėta vykdyti žemės reforma, todėl parengtas ir Guronių kaimo išskirstymo į vienkiemius projektas. Išskirstymo planą 1938 m. nubraižė matininkas  V. Šarkauskas, 1939 m. planas suderintas ir patvirtintas Trakų (Kaišiadorių) apskrities žemės tvarkymo komisijoje bei Kaune Žemės tvarkymo departamente, o dokumentai išduoti 1942 m.

Iš viso Guronių kaime buvo 146 ha žemės. 1938 m. žemės savininkai buvo O. Adamavičienė (plane pažymėtas 16 sklypas), J. Blaževičienė (1), B. Červokas (25), M. Červokas (21), V. Červokas (9), V. Červokas (32), A. Karnila (11), A. Karnila (22), J. Karnila (34), J. Karnila (33), M. Karnila (23), T. Karnila (24), M. Karnilaitė (17), A. Sladkevičius (15), J. Sladkevičius (8), J. Sladkevičius (20), J. Sladkevičius (3), Jonas Sladkevičius (10 sklypas, 9,91 ha; tai būsimojo kardinolo V. Sladkevičiaus brolis, kuris valdė šią žemę kaip šeimos ūkio paveldėtojas), J. Sladkevičiaus įpėdiniai (14), K. Sladkevičius (2), K. Sladkevičius (13), M. Sladkevičius (18, 19), M. Sladkevičius (5), J. ir P. Sladkevičiai (4), E. Sladkevičienė (12), V. Sladkevičius (6, 35), U. Sladkevičienė (7). Bendra kaimo nuosavybė buvo kapinės (28), girdykla prie Žaslių ežero (26), molynas (27), žvyrynas (29), maudykla (31), „piliakalnis“ (30, iš tikrųjų – alkakalnis). Kaimo teritoriją kirto plentas į Žaslius (36) ir geležinkelis (37).

Sladkevičių kilmė

Sladkevičių šeimos genealoginį medį galima atsekti nuo XVIII amžiaus vidurio. Tuo laiku žinomas Grigas Sladkevičius, o 1795 m. Guronių kaime minimi keturi jo sūnūs – Simonas, Jurgis, Mykolas ir Stasys. Pastarasis – būsimojo kardinolo Vincento Sladkevičiaus proprosenelis Stasys Sladkevičius, kuris gyveno maždaug nuo 1750 m. iki 1833 m., buvo palaidotas prie Žaslių bažnyčios. Kiti giminės nariai jau buvo laidojami Guronių kaimo kapinėse.

Vincento Sladkevičiaus vaikystė

Vincentas Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronių kaime. Taigi, artimiausia jo vaikystės aplinka ir buvo senasis Guronių kaimas, jo gatvelė. Atsiminimuose minima, kad kaimo vaikai dažnai gatvelėje žaisdavo čižiką, o Vincukas buvo labai azartiškas žaidėjas.

Iš Guronių kaimo kelias veda į Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę, kur Vincentas Sladkevičius nuo 1927 m. eidavo į pradžios mokyklą. Jo mokytoja pradžios mokykloje buvo Stefanija Paulavičiūtė, kuri pastebėjo vaiko gabumus ir skatino toliau mokytis.

1. Sladkevičiaus vaikystė neatsiejama ir nuo Žaslių miestelio. Palei Žaslių ežerą vedė plentas į Žaslius, kuriuo šventadieniais apie 4 kilometrus šeima eidavo į Žaslių bažnyčią.

Sladkevičių šeima

Vincento Sladkevičiaus tėvas Mykolas buvo ūkininkas, turėjo beveik 10 ha žemės ir dviejų galų pirkią senajame gatviniame kaime. M. Sladkevičiaus sodyba buvo viena  labiausiai prižiūrėtų kaime, vienintelė Guronyse turėjo medines grindis. Sladkevičių sodyba rėmėsi į mažytį Brastelės upelį, tekantį į Žaslių ežerą. Tame upelyje, beveik savo kieme, galėjo pasigauti žuvų ir vėžių.

Vincento Sladkevičiaus motina Uršulė Kavaliauskaitė buvo  kilusi iš tos pačios Žaslių parapijos, Skėrių kaimo, kuris yra netoli Neries upės, arčiau Paparčių.  Ji buvo pamaldi moteris, tretininkė,  savo pirkioje per gegužines pamaldas („majavas“) įsirengdavo altorėlį  ir sukviesdavo melstis visą kaimą.

Deja, Mykolas Sladkevičius susirgo, 1929 m. mirė, tad vaikai liko našlaičiai. Vincentas buvo jauniausias sūnus, tuo metu jam buvo devyneri metai. Likusi našle motina vyresnįjį sūnų Joną skyrė ūkininkauti (vėliau jis paveldėjo šeimos ūkį, o išskirsčius kaimą į vienkiemius, pasistatė naują sodybą), dukteris – Oną, Emiliją ir Marytę – mokė  tradicinių namų ruošos darbų, austi, verpti, o jauniausiąjį sūnų Vincentą leido mokytis (tuo laiku pradžios mokslas dar nebuvo privalomas). Baigęs vietinę keturmetę pradžios mokyklą, 1931 m. Vincentas Sladkevičius pradėjo mokytis Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, o nuo 1933 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimo įamžinimas Guronių kaime

2000 m. kardinolo gimtinėje (senosios sodybos vietoje) Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius kartu su Kaišiadorių vyskupu J. Matulaičiu pašventino kryžių (autorius A. Šalkauskas). 2006 m. Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio iniciatyva kaime įkurtas Rožinio slėpinių parkas – toje vietoje, į kurią Sladkevičių šeima persikėlė po 1938 m. įvykusio Guronių kaimo išskirstymo į vienkiemius. Rožinio parko freskų ir skulptūros autorius – prof. A. Kmieliauskas, architektas – S. Petrauskas.

Parengė O. Lukoševičius (Kaišiadorių muziejus)

ILIUSTRACIJOS:

1 – Vincento Sladkevičiaus genealoginis medis (parengtas remiantis A. Paulausko tyrinėjimais).

2 – Guronių kaimas 1932 m.

3 – Guronių kaimo sodybų schema (maždaug 1930 m.)

4 – Po pirmosios Komunijos prie Žaslių bažnyčios, 1928 m. V. Sladkevičius – pirmoje eilėje pirmas iš dešinės. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.

5 – Vincentas Sladkevičius su Kaišiadorių vidurinės  mokyklos mokiniais maždaug 1931 m. 

6 – Vincentas Sladkevičius – Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.

7 – Guronių kaimo išskirstymo į vienkiemius planas, braižytas 1938 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

8 – Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius Kaišiadoryse, maždaug 1989 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.