JUOZAPAS KUKTA

Pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas KUKTA

Biografija  

 Juozapas Kukta gimė 1873-02-03 Trakinių k., Anykščių raj.

Išsilavinimas ir veikla

Mokėsi Kurklių valsč. mokykloje ir gimnazijoje Vilniuje. 1891–1895 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, 1895–1899 m. – Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge (Rusijoje).

Sankt Peterburge 1898-12-19 įšventintas kunigu. Dirbo Vilniaus vyskupijoje. 1899–1901 m. buvo Aušros Vartų Šv. Teresės bažnyčios Vilniuje vikaras. 1901–1906 m. – Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje rektorius, 1907–1908 m. klebonas. 1902–1909 m. dar ėjo tikybos mokytojo pareigas Vilniaus mokyklose, iki 1904 m. – ir nepilnamečių kalėjime. 1908–1917 m. buvo Visų Šventųjų bažnyčios Vilniuje klebonas.

1904–1917 m., būdamas Vilniaus vyskupijos konsistorijos kurijos tarnautoju, sprendė lenkų ir lietuvių tautinius ginčus parapijose, ėjo knygų cenzoriaus ir tribunolo (bažnytinio teismo) teisėjo pareigas. 1904 m. prie Šv. Mikalojaus bažnyčios įsteigė Šalpos draugiją, kuri rūpinosi Vilniaus lietuviais. 1905 m. įkūrė lietuvių vaikams mokyklą, subūrė Šv. Zitos moterų draugiją, rinko aukas žurnalui „Draugija“, prisidėjo prie pirmojo lietuvių dienraščio „Vilniaus žinios“ (nuo 1904) steigimo.

1906 m. prisidėjo prie lietuvių peticijos Popiežiui dėl lietuvių katalikų teisių varžymo Vilniaus vyskupijoje. Dirbo Didžiojo Vilniaus Seimo organizaciniame komitete ir Seime. 1906 m. su kitais bendraminčiais įsteigė Vilniaus lietuvių draugiją vargdienių vaikams globoti. 1906–1909 m. Vilniaus kunigų seminarijoje dėstė lietuvių kalbą. 1907 m. atidarė kursus „zitietėms“, iki 1917 m. buvo jų mokytojas bei vadovas. Nuo 1916 m. – Vilniaus kunigų seminarijos dvasinės tvarkos prižiūrėtojas. 1913–1922 m. –draugijos „Rytas“ bendradarbis, vicepirmininkas. 1915–1918 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto vicepirmininkas, 1918–1922 m. pirmininkas. Nuo 1917 m. Vilniaus vyskupijos katedros kapitulos kanauninkas. 1917 m. pasirašė peticiją Vokietijos vyriausybei dėl lietuvių tautos nepriklausomybės. 1918–1922 m. Vilniaus vyskupijos tribunolo viceoficiolas (pirmininko pavaduotojas). 1922 m. sausį lenkų okupacinės valdžios įkalintas Lukiškių kalėjime, 1922 m. vasarį ištremtas į Nepriklausomą Lietuvą.

Administracinė veikla

Nuo 1922 m. – Nepriklausomoje Lietuvoje likusios Vilniaus vyskupijos dalies administratorius, paskirtas į pareigas Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio. Įsikūrė Kaišiadoryse, parapijos klebonijoje. 1924 m. lankėsi  Vatikane, su prašymu, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia nebūtų prijungta prie Lenkijos bažnytinės provincijos. 1925 m. Kaišiadoryse įkūrė administratūros centrą – kuriją. Jo rūpesčiu 1925–1928 m. Kaišiadoryse užbaigta statyti parapinė bažnyčia, kuri vėliau buvo pertvarkyta į katedrą. 1925–1926 m. –Kaišiadorių apaštalinės administratūros apaštalinis administratorius, paskirtas į pareigas Apaštalų Sosto (Vatikanas). 1926 m., įsteigus Kaišiadorių vyskupiją, Popiežius Pijus XI paskyrė Juozapą Kuktą Kaišiadorių vyskupu. Vyskupu konsekruotas 1926-05-01 Kaune. Pareigas ėjo iki mirties. Mirė 1942-06-16, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.

Žr. plačiau: Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Vyskupas Juozapas Kukta. Monografija. Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 2002.