Pristatytas Šeimos konferencijos metodas

   Įgyvendinant projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“ Kaišiadorių rajono savivaldybėje pristatė Šeimos konferencijos metodą, kurį taikant šeimose susidariusius sunkumus bus galima spręsti dar labiau įgalinant pačią šeimą, siekiant mažinti vaiko paėmimo iš šeimos riziką.

   Pristatydama Šeimos konferencijos metodą, „Dienvidis“ direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Milda Budrienė teigė, jog šis įrankis, kaip pagalba šeimai ir specialistams, jau yra pasitvirtinęs daugelyje pasaulio valstybių, todėl, apmokius vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus, nuspręsta jį pradėti taikyti ir Lietuvoje. Pirmieji šį metodą pradėjo taikyti norvegai 1990 metais, o šiandien juo naudojasi Vokietijos, Airijos, Austrijos, Švedijos bei kitų šalių specialistai.

   Šeimos konferencijos metodo pagrindinis tikslas – įtraukti į sprendimo priėmimą pačią šeimą ir vaiką, metodas yra veiksmingas, nes sprendimas ir siūlymai išplaukia iš pačių šeimos narių, o ne iš specialistų motyvacijos. Milda Budrienė akcentavo, kad Šeimos konferencijos metodas – tai viena iš paslaugų, kurią specialistai galės pasiūlyti šeimoms, tai įrankis problemoms spręsti šeimos rate. Šeimos tarybą galės sukviesti apmokytas taikyti metodą Šeimos konferencijos koordinatorius.

   Ši paslauga labiau tinkama kaip prevencinė priemonė, pastebėjus atvejus, signalizuojančius apie tam tikras nedideles šeimos problemas, o ne sprendžiant jau įsisenėjusias ir metų metais besitęsiančias krizes. Pavyzdžiui, specialistas pastebi, jog vaikui niekas nepadeda paruošti namų darbų. Tokiu atveju, naudojant šeimos konferencijos metodą, galima sušaukti šeimos tarybą, kuri nusprendžia ir pagalbos plane nurodo vieną iš tarybos dalyvių, kuris įsipareigoja nurodymą vykdyti, kad vaiko problema būtų sprendžiama. Šeimos konferencijos koordinatorius sukviečia šeimos tarybą, kurios nariai prisideda prie vaikui iškilusių sunkumų sprendimo. Šeimos tarybos narių sudėtį pasirenka vaikai arba jų tėvai/globėjai, išsirinkdami asmenis, su kuriais juos sieja stiprus ryšys. Šeimos taryboje gali būti ne tik tėvai ar broliai/seserys, tačiau ir tolimesni giminaičiai ar net giminystės ryšiais nesusiję, tačiau emociškai artimi, asmenys. Taip pat kviečiami ir specialistai, kurių dalyvavimo pageidauja vaikai.

   Šeimos konferencija–tai procesas iš trijų dalių:

1. planavimas, kuris gali trukti 4–8 savaites;

2. šeimos konferencija, užtrunkanti 1 dieną;

3. stebėjimas, trunkantis 2–6 mėnesius.

   Į pagalbos vaikui arba šeimai procesą įtraukiami ne tik šeimos nariai, giminės ir metodo koordinatorius, bet ir vaiko patikėtinis, suteikiantis vaikui saugumą, šiam reiškiant savo jausmus bei nuomonę. Ne visada vaikui drąsu kalbėti apie savo išgyvenimus girdint kitiems žmonėms, todėl vaiko pasirinktas patikėtinis atstovauja vaikui – prieš Šeimos konferenciją padeda pasiruošti, išsigryninti ir susidėlioti mintis, o šeimos konferencijos metu – morališkai palaiko, prireikus reikalui už vaiką išsako jo poziciją.

   Į Šeimos konferencijos metodo pristatymą, vaiko bei šeimos labui dirbančių įstaigų specialistus pakvietė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Nijolė Butrimavičienė kartu su labdaros ir paramos fondu „Dienvidis“. Šeimos konferencijos metodo bei jo mokymų pristatymai vykdomi ne tik Kaišiadoryse, bet ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Metodo pristatymo renginyje dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Kaišiadorių rajono savivaldybėje specialistai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, mediatorius, savivaldybės vaiko gerovės komisijos nariai, kiti asmenys, kurie nėra abejingi vaiko gerovės kūrimui.