- Taryba
- Tarybos nariai
- Posėdžių darbotvarkė
- Teisės aktų projektai
- Posėdžių transliacija
- Komitetai
- Komisijos
- Tarybos
- Dokumentai
- 2022 metų savivaldybės veiklos ataskaita
- Tarybos posėdžių protokolai
- Antikorupcijos komisijos protokolai
- Etikos komisijos sprendimai
- Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas
- 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išlaidos
- Tarybos narių nepriimti nusišalinimai
- Pažymos-suvestinės apie Tarybos narių dalyvavimą / nedalyvavimą vykusiuose tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir kolegijos posėdžiuose ir priskaičiuotą darb
- Nepriekaištingos reputacijos deklaracijos
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Gyventojams
- Turistams
- Verslininkams
- Apie savivaldybę
JONAS AISTIS
Aistis Jonas, gimęs 1904 m. liepos 7 d. Kampiškių dv., Aukštosios Panemunės valsč., Kauno apskr. žinomas lietuvių literatūros atstovas – poetas, eseistas. Tikroji jo pavardė Aleksandravičius. Pasirašinėjo J. Kossu-Aleksandravičiumi, J. Kuosa-Aleksandriškiu, J. Aisčiu. Nuo 1952 Aistis tapo jo oficialiąja pavarde.
1907 m. su tėvais persikėlė į Rumšiškes, o 1913 m. – į Išlauža vadintą vienkiemį (dabar priklauso Dovainonims). 1913-1919 m. mokėsi (su pertrauka) Rumšiškių pradžios mokykloje, 1919-1927 m. – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Čia pradėjo rašyti eilėraščius. Pirmasis eilėraštis išspausdintas 1927 m. „Ateityje“.
Nuo 1927 m. studijavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje, vėliau mokslus nutraukė. Studijų metu dirbo Žemės ūkio banke. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1936-1940 m. studijavo Grenoblio universitete Prancūzijoje. Nuo 1939 m. toliau tęsė studijas VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje. 1944 m. apgynęs disertaciją, gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Dėl karo ir okupacijų negalėdamas grįžti į Lietuvą, 1944-1946 m. dirbo Nicos archyvuose ir Paryžiaus bibliotekoje, 1946 m. su šeima persikėlė į JAV. Iki 1952 m. Marijanapolio kolegijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1952-1958 m. J. Aistis dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriuje Niujorke, nuo 1958 m. gyveno Vašingtone, dirbo Kongreso bibliotekoje.
Išleido poezijos rinkinius „Eilėraščiai“ (1932), „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935), „Užgesę chimeros akys“ (1937), rinktinę „Poezija“ (1940), literatūros kritikos ir publicistikos knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935) ir kt.
2000 m. birželio 29 d. J. Aisčio palaikai iš Vašingtono buvo pargabenti į Rumšiškes ir perlaidoti miestelio kapinėse.
Poetas visada ilgėjosi Rumšiškių, gimtųjų vietų, skyrė jiems savo posmus:
Kokalny bujoję liepos, augę ąžuolai,
Šalimais tekėjus Praviena raudona.
Ir akiraty numėlę tolimi šilai
Buvo mano džiaugsmas ir kasdienė duona.
„Gimtinė“
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
1994 m. liepos 3 d. prie Rumšiškių seniūnijos administracinio pastato buvo atidengtas J. Aisčio paminklinis biustas (skulptorius V. Žuklys).
1996 m. vasario 1 d. buvo įkurtas J. Aisčio muziejus. Muziejaus ekspozicija iškilmingai atidaryta 1997 m. liepos 12 d.
Aisčio vardu pavadinta viena Rumšiškių gatvė.
2018 m. jam suteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.
Informacijos šaltinis:
http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Aistis_Jonas