JONAS MISIŪNAS

Jonas Misiūnas gimė 1911 m. Valmonių k., Pušaloto vlsč., Panevėžio aps. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karinę tarnybą ir mokęsis puskarininkių mokykloje, pasiliko liktiniu. Jam buvo suteiktas viršilos laipsnis. Tarnavo Vievyje ir Kaišiadoryse pasienio apsaugos tarnyboje. J. Misiūnas nuo pat kovų pradžios pasirinko Žalio Velnio slapyvardį.

Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelio apsaugos policininku Kaišiadoryse – Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į Vietinę rinktinę ir tarnavo joje iki išformavimo. Kariai jėga buvo suvaryti į vagonus ir vežami darbams į Vokietiją. Dalis karių pakeliui pabėgo, tarp jų ir – J. Misiūnas. Tuomet jis grįžo į Kaišiadorių kraštą, atsirado Kaugonyse, kur gyveno jo šeima, nuo gegužės 15 d. slapstėsi.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1944 m. liepos-rugpjūčio mėn. kartu su šeima apsigyveno Janionių k., Musninkų vlsč., Ukmergės aps. J. Misiūnas jau buvo sukaupęs nemažai ginklų ir juos slėpė Kaugonių miškuose. Suorganizavo partizanų būrį; jame liepos pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų, veikė Ukmergės ir Trakų aps. Rugsėjo mėn. savo partizanų būrį pavadino Didžiosios Kovos rinktine. Nevengė susidūrimų su priešu, naikino sovietų valdžios įstaigas ir aktyvistus.

1945 m. sausio 15 d. susitikęs su LLA Vilniaus apyg. štabo atstovu Mykolu Karecku-Serbentu, Didžiosios Kovos apygardos partizanų junginį perorganizavo į 5-ąjį LLA rajoną. Nuo 1945 m. vasario 15 d. jam vadovavo M. Kareckas. J. Misiūnas tapo vado pavaduotoju, štabo ir štabo operatyvinio skyriaus viršininku. Štabas buvo Čiobiškio vaikų prieglaudoje Musninkų vlsč. 1945 m. vasario mėn. 5-asis LLA rajonas buvo pavadintas 5-ąja LLA apygarda. Jos vadu, 1945 m. balandžio 14 d. žuvus M. Kareckui-Serbentui, tapo J. Misiūnas.

1944-1946 m. apygarda leido laikraštėlius „Tikruoju keliu“, „Žalia giria“ ir „Nepriklausoma Lietuva“, į kuriuos daugiausia pats ir rašė.

1946 m. liepos 24 d. J. Misiūnas perdavė apygardos vadovavimą kpt. Griežtui, o pats liko jo pavaduotoju. Kpt. Griežtas apygardai vadovavo iš Vilniaus. 1946 m. rugpjūčio 14 d. Griežto primygtinai pakviestas, Žalias Velnias atvyko į Markulio organizuotą partizanų apygardų atstovų pasitarimą Vilniuje. Buvo suimtas. 1947 m. kovo 11 d. nužudytas Maskvoje. Palaidojimo vieta nežinoma. Žmona Ona 1944 m. pabaigoje suimta su septynmečiais dvynukais, kalėjime pagimdė trečią sūnų. 1945 m. vasario mėn. buvo išleista iš kalėjimo, turėjo perduoti enkavėdistų laišką vyrui. Nuvykus pas partizanus, žuvo mūšyje Pigonių k., Musninkų vlsč. Visi trys vaikai buvo išvežti į vaikų namus Kaliningrado srityje.

Apdovanojimai

1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas Kario savanorio statusas.

1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu, jam suteiktas pulkininko laipsnis.

2012 m. tapo Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečiu.

Šaltinis:

http://zaliasvelnias.lt/zaliasvelnias/jonas-misiunas-zalias-velnias/