STASYS PETRAUSKAS

1944 m. kovo 5 dieną gimė  Rudžių kaime, Radviliškio rajone. 1950-1962 m. mokėsi Grinkiškio vidurinėje mokykloje, 1963 – 1966 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1976 – 1980 m. Vilniaus dailės institute, įgijo architekto profesiją. Yra Lietuvos Architektų sąjungos narys.

Nuo 1969 m. gyvena ir dirba Kaišiadoryse. Dirbo Kaišiadorių rajono architekto projektavimo grupėje inžinieriumi – architektu, grupės vadovu. 1993 – 1995 m. dirbo Kaišiadorių rajono Valdybos valdytojo patarėju paminklotvarkai. Nuo 1995–06 30 iki 2004–04-19 dirbo Kaišiadorių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, Kraštotvarkos skyriaus vedėju. 2004-2009 m. - A. Stalaučinskienės projektavimo studijos architektas.

1988 m. rugpjūčio mėn. kartu su bendražygiais įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) grupę Kaišiadorių mieste. Buvo šios grupės vadovas, vėliau išrinktas LPS Kaišiadorių skyriaus tarybos pirmininku. 1988 m. spalio 22-23 dienomis vykusio steigiamojo LPS suvažiavimo delegatas. Leido LPS Kaišiadorių tarybos laikraštį „Sąjūdis“ (kartu su S. Abromavičiumi ir V. Bačiansku). Buvo J. Juzeliūno ir A.Čekuolio patikėtinis rinkimuose į SSRS liaudies deputatus. LPS seimo narys. Vadovavo tarybai, organizuojant visus rajoninius Sąjūdžio renginius, mitingus, vykdant Sąjūdžio veiklą iki 1994 m. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną koordinavo Kaišiadorių rajono gyventojų dalyvavimą Baltijos Kelyje. 1991 metų Sausio 13-osios įvykių metu koordinavo Kaišiadorių rajono gyventojų dalyvavimą budint prie Aukščiausios Tarybos ir kitų Lietuvai svarbių pastatų. Kartu su savo šeima budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.

Stasys Petrauskas – daugelio projektų autorius įamžinant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių, tremtinių, įžymių Kaišiadorių krašto žmonių atminimą, atstatant sovietinės valdžios sunaikintas kultūrines ir religines vertybes. Daugumą šių darbų Stasys Petrauskas atliko labdaringai. Žymesni architekto Stasio Petrausko darbai: 1989 m. Kaspariškių koplytėlės atstatymo projekto autorius, 1989-1990 m. Gudzenkos koplytėlės atstatymo projekto autorius, 1990 m. Žaslių koplytėlės atstatymo projekto autorius, 1990 m. Paminklo Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties  metinėms atstatymo Eiriogalos kaime projekto autorius, koplytėlės buv. Ščebnicos kaime atstatymo projekto autorius, kryžiaus Gojaus miške teritorijos suplanavimo projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), 1991 m. Laisvės paminklo Žiežmarių miesto aikštėje atstatymo komisijos narys, 1991 m. kryžiaus-paminklo Pašulių kapinėse dvylikai partizanų teritorijos suplanavimo projekto autorius, 1991 m. paminklo Žiežmariuose, prie senųjų žydų kapų, žuvusių partizanų užkasimo vietoje, projekto autorius, Kryžiaus Statkūniškio ež. pakrantės pušinėlyje teritorijos suplanavimo projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), 1995 m. kryžiaus žuvusių partizanų užkasimo vietoje, Tunelio g. Kaišiadoryse, teritorijos suplanavimo projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), 1996 m. koplytstulpio partizanų žudymo vietoje, miškelyje prie kelio į Vladikiškių kaimą, teritorijos suplanavimo projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), Didžiosios kovos apygardos vado ir įkūrėjo Jono Misiūno memorialinės lentos ant Kaišiadorių geležinkelio stoties pastato projekto autorius, Kryžiaus Paparčių bažnyčios šventoriuje projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), kryžiaus žuvusių partizanų atminimui Kaukinės kaime projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), 1993-1999 m. koplyčios Kaišiadorių miesto kapinėse Didžiosios kovos apygardos partizanų atminimui projekto autorius ir palaikų perlaidojimo organizatorius, paminklo, įamžinančio kaišiadoriečių tremties pradžią Kaišiadorių mieste, Gedimino g. prie pėsčiųjų tilto per geležinkelį, projekto autorius, 1994 m. koplytstulpio Didžiosios kovos apygardos įkūrimo vietoje – Vlado Petkevičiaus sodybvietėje Kaugonių kaime projekto autorius (tautodalininkas A. Šalkauskas), 1997 m. koplytstulpio Kruonio miestelio aikštėje, partizanų palaikų išniekinimo vietoje, teritorijos suplanavimo projekto autorius (tautodailininkas A. Šalakauskas), 1998 m. kryžiaus Žaslių miestelyje1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų įamžinimui atstatymo projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), Darsūniškio šv. Agotos, šv. Jurgio, šv. Kazimiero vartų atstatymo projektų autorius ir statybos autorinės priežiūros vadovas, 1999 m. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paminklo Kaišiadorių miesto aikštėje projekto autorius (skulptorius V. Žuklys), paminklo Jonui Aisčiui Rumšiškėse projekto autorius (skulptorius V. Žuklys), 2000 m. kryžiaus kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinėje, Guronių kaime, projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), memorialinės lentos kardinolui V. Sladkevičiui Kęstučio gatvėje, Kaišiadoryse, projekto autorius (skulptorius V. Žuklys), 2005 m. paminklinės lentos ir  kapo sutvarkymo prelatui Jonui Joniui projekto autorius, 2008 m. memorialinės lentos Kaišiadoryse, skirtos LPS 20-mečiui atminti, ant Kaišiadorių viešosios bibliotekos pastato sienos, projekto autorius, 2008 m. koplytstulpio partizanų išniekinimo vietoje, Jono Misiūno aikštėje, Kaišiadoryse, projekto autorius (tautodailininkas A. Šalkauskas), 2003-2008 m. kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, Guronių kaime, Rožinio slėpinių kelio ir parko projektų autorius ir darbų vadovas, 2005 m. paminklo kardinolui Vincentui Sladkevičiui teritorijos suplanavimo Kaišiadorių katedros šventoriuje autorius (skulptorius A. Sakalauskas), Romos Katalikų Bažnyčios vardu Popiežius Benediktas XVI 2006 m. suteikė Apaštalinį Palaiminimą ir 2007 m. Popiežiaus Silvestro Didžiojo ordiną.