- Taryba
- Tarybos nariai
- Posėdžių darbotvarkė
- Teisės aktų projektai
- Posėdžių transliacija
- Komitetai
- Komisijos
- Tarybos
- Dokumentai
- 2022 metų savivaldybės veiklos ataskaita
- Tarybos posėdžių protokolai
- Antikorupcijos komisijos protokolai
- Etikos komisijos sprendimai
- Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas
- 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išlaidos
- Tarybos narių nepriimti nusišalinimai
- Pažymos-suvestinės apie Tarybos narių dalyvavimą / nedalyvavimą vykusiuose tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir kolegijos posėdžiuose ir priskaičiuotą darb
- Nepriekaištingos reputacijos deklaracijos
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Gyventojams
- Turistams
- Verslininkams
- Apie savivaldybę
1830-1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapui – parengtas ir patvirtintas individualus apsaugos reglamentas

Informuojame, kad 1830-1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapui (unikalus kodas 36615), patvirtintas individualus apsaugos reglamentas. Plačiau susipažinti su Vincento Matusevičiaus asmenybe ir patvirtintais teisės aktais galite susipažinti Kultūros vertybių registre adresu: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
Primename, jog 2023 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. Į-832 Lietuvos Respublikos kultūros ministras paskelbė 1830–1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 36615; adresas: Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., Paparčių k.) valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Vincentas Matuševičius baigė Vilniaus universitetą. Buvo Trakų pilies teismo pirmininkas. 1831 m. subūrė Trakų apskrities sukilėlių būrį. Gavęs įsakymą užimti Trakus, surinko apie 150 šautuvais ginkluotų valstiečių ir bajorų ir balandžio 3 d. netikėtai puolė miestą ir jį užėmė. Balandžio 20 d. dalyvavo mūšyje prie Ausieniškių. Su K. Zaluskio korpusu pasitraukęs į Jonavą V. Matuševičiaus būrys prisidėjo prie M. Prozoro dalinio. Pasižymėjo balandžio 29 d. Kėdainių ir gegužės 5 d. Baisogalos kautynėse. Birželio 19 d. V. Matuševičiaus būrys kovėsi Panerių kautynėse, liepos 9 d. Kuršėnuose prisidėjo prie generolo H. Dembinskio dalinio, su kuriuo prasiveržė į Lenkijos karalystę. Sukilimui pralaimint jis pasitraukė į Prūsiją, vėliau emigravo į Prancūziją. Priklausė emigrantų organizacijoms. 1858 m. po amnestijos grįžo į Lietuvą.[1]
Informacija iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kaišiadorių muziejaus interneto svetainės [1] http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Matu%C5%A1evi%C4%8Dius_Vincentas