DUK
+370 346 20 450
Pradžia

Apie baltiškąją lietuvių kalbos ir kultūros prigimtį – iš skirtingų požiūrio taškų

Apie baltiškąją lietuvių kalbos ir kultūros prigimtį – iš skirtingų požiūrio taškų

Apie tai, ar kultūrinis pamatas, grindžiamas kalba ir tradicijomis, vis dar yra lietuvio tapatybės esmė, diskutuota paskutiniame 2025 metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) forume „Iš kur kilusi lietuvių kalba ir kultūra? Ką papasakoti svečiui?“. Jame mokslinėmis įžvalgomis ir savo samprotavimais dalijosi visas būrys įvairių sričių pašnekovų. Mat norėdami suvokti savo išskirtinumą ir tinkamai prisistatyti kitiems, pirmiausia patys sau turime atsakyti į kirbančius klausimus. O jų gali būti ir tokių: kodėl užsieniečiui lietuvių kalba skamba panašiai kaip rusų kalba ir gali atrodyti, kad lietuviai neturi savo kalbos, arba kokiais keliais į lietuvių kalbą pateko žodžiai, kuriuos randame ir kaimynų slavų žodynuose. Pasaulyje, kuriame ribos tarp kultūrų sparčiai trinasi, senosios lietuviškos tradicinės šventės ima prarasti pirminę reikšmę, įsišaknija svetimos kilmės kultūriniai reiškiniai. Specialistai turi savo paaiškinimus, o mes kiekvienas, kaip forume užsiminė VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, esame išsinešę iš gimtųjų namų savo santykį su kalba ir tradicijomis.

Visą VLKK ryšių su visuomene vyr. specialistės pranešimą skaitykite čia.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija

Atgal