Kaišiadorims šiemet 430!

Kaišiadorys žinomi nuo XVI amžiaus. Jų apylinkėse gyveno totorius Chašaidaras, gavęs žemių už karinę tarnybą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Todėl ir miesto pavadinimas kilo nuo totoriaus vardo, tik per šimtmečius pasikeitė ir tapo labiau įprastas lietuvio ausiai.

Bet apie Chašaidarą tapo žinoma ne taip senai – maždaug prieš 20 metų.

Vidurio Lietuvoje įsikūręs Kaišiadorių rajonas kasmet sulaukia vis daugiau beieškančių naujų patyrimų ir įspūdžių. Kraštas su išsibarsčiusiomis po visą rajoną lankytinomis vietomis – puiki aplinka mėgstantiems ramų keliavimo būdą ir nenusiteikusiems vargti spūstyse.

Tad kodėl gi verta aplankyti Kaišiadoris, 1920-1939 m. buvusius… Trakų apskrities centru?

Beje, o kodėl Kaišiadorys yra Kaišiadorys?

Pradėkime nuo geležinkelio, kurio dėka miestas ir išaugo. Kalbama, kad daug darbininkų iš visos Rusijos imperijos privažiavo į Kaišiadoris tiesti geležinkelio. Vietos kalbos jie nemokėjo, o vietiniai vis klausinėjo: „Kas čia daros?“ Darbininkai savo ruožtu vis kartojo: „Kašiadaros, kašiadaros“. Taip ir atsirado Kaišiadorių vardas.

Geležinkelio vandens bokštas Kaišiadoryse, Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Būtent Kaišiadoryse geležinkelio linijos išsiskiria į Kauno ir Karaliaučiaus kryptis bei Lietuvos pajūrio, taip pat Latvijos ir Estijos kryptis. Šiuo metu veikia geležinkelio stotis, iš kurios 1919 metų liepos 6 dieną į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.

Geležinkelio stotis, Andrejaus Tomenko nuotr.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros koplyčioje amžinojo poilsio atgulė Palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio gyvenimo kelias gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Palaimintojo atminimas įamžintas ir Tado Vincaičio sukurtoje freskoje ant gimnazijos pastato. Kaišiadorys yra vienos iš septynių Lietuvos vyskupijų centras.

Kaišiadorių katedra, Sauliaus Jankausko nuotr.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio sarkofagas Kaišiadorių katedroje, Andrejaus Tomenko nuotr.

Kaišiadorių vyskupija, Andrejaus Tomenko nuotr.

Būtent Kaišiadoryse stovi pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tėvų namas.

Muziejų naktis Brazauskų namuose-muziejuje, Astos Sabonytės nuotr.

Kaišiadorių rajone yra vienintelis Lietuvoje Rožinio slėpinių parkas Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje.

Guronys, Andrejaus Tomenko nuotr.

Vienas iš keturių didžiausių muziejų Europoje po atviru dangumi – Lietuvos liaudies buities muziejus, išsidėstęs Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone.

Lietuvos liaudies buities muziejuje, Andrejaus Tomenko nuotr.

Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje, į kurį patekti galima pro šventus vartus, o vartų yra treji – kiekviename kelyje, vedančiame į miestelį.

Darsūniškio vartai, Sauliaus Jankausko nuotr.

Kaišiadorių rajone galite persikelti vieninteliu išlikusiu Lietuvoje Padalių (Čiobiškio) keltu be variklio, kuris kelia per Neries upę. Jis veikia jau daugiau nei 80 metų.

Padalių keltas, Sauliaus Jankausko nuotr.

Vienintelė Baltijos valstybėse hidroakumuliacinė elektrinė Kruonyje padeda išlyginti kintantį per parą elektros energijos poreikį, ją galima aplankyti užsiregistravus į ekskursiją.

Kruonio HAE, Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Taip pat siūlome aplankyti Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią – vieną iš dviejų visoje Lietuvoje esančių rotondinių bažnyčių, Laukagalio akmenį – pagoniškosios kultūros palikimą, Žaslių tradicinių amatų centrą, kur galėsite susipažinti su lietuviškais amatais ir patys išsikepti šakotį, Žaslietišką kugelį arba cepelinus… Iš viso – daugiau nei 150 lankytinų vietų.

Kalviai, Andrejaus Tomenko nuotr.

Laukagalio akmuo Giedrės Streikauskaitės nuotr.

Žaslių tradicinių amatų centras, Viktoro Pinkevičiaus nuotr.

Straipsnio autorius Aurelijus Balčiūnas, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos, centro turizmo vadybininkas.