Kas nutylėta Tomo Čyvo straipsnyje apie oro uostą?

Prieš kurį laiką Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus sulaukė žurnalisto Tomo Čyvo klausimų apie Vyriausybės ir Seimo svarstomą naujo oro uosto projektą. Atsižvelgiant į žurnalisto pageidavimą atsakyti aiškiai, parengti išsamūs ir argumentuoti atsakymai. Deja, viešojoje erdvėje pasirodė itin apkarpyta mero Vytenio Tomkaus pozicija. Manome, kad iškirptas turinys gali būti aktualus asmenims, norintiems geriau susipažinti su oro uosto projekto tema. Todėl kviečiame paskaityti neiškarpytą mero Vytenio Tomkaus ir žurnalisto Tomo Čyvo interviu.

Praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad planuojama statyti gigantiško ploto – net 12 000 ha – oro uostą Dabar, redakcijos duomenimis, apetitas sumažėjo iki 1800 ha. Kas lemia tokius svyravimus?

Savivaldybės žiniomis, plano statyti 12 000 ha ploto oro uostą Lietuva niekada neturėjo. Nuo projekto idėjos pradžios buvo kalbama apie maždaug 1000 ha dydžio oro uostą. Jūsų minimi skaičiai atspindi ne oro uosto, kurio likimą nuspręs valstybė, dydį, o diskusijas dėl Savivaldybės bendrojo plano sprendinio. Pradinis sprendinys buvo bendrajame plane numatyti didelį plyno lauko investicijų arealą, kuriame valstybei būtų daugiau laisvės ieškant ir pasirenkant teritoriją oro uostui, atsižvelgiant į kraštovaizdį, vietos gyventojų poreikius, saugotinas teritorijas ir pan., taip pat plyno lauko investicijų areale buvo numatoma galimybė plėtoti pramonės ir sandėliavimo objektų statybą, kitaip tariant, kurti savotišką laisvąją ekonominę zoną ar technologijų parką. Tačiau po diskusijų su vietos gyventojais ir ūkininkais plyno lauko arealo idėjos, pramonės ir sandėliavimo objektų plėtros buvo atsisakyta, o teritorija galimo oro uosto paieškoms susiaurinta iki 1800 ha.

Kokioje stadijoje dabar plano įgyvendinimas? Kaip ir kur galima susipažinti su galimybių studija, patvirtinančia tokio projekto ekonominį prasmingumą?

Lietuvos siekis turėti šiuolaikinius standartus atitinkantį ir didelę ekonominę naudai valstybei galintį atnešti oro uostą, kurio vieta būtų tarp Vilniaus ir Kauno miestų, pamažu įgauna pagreitį. Kol kas svarbiausias sprendimas buvo priimtas šių metų birželio 4 d., kai Seimas balsavimu pritarė LRBP koncepcijos II alternatyvai[1], kuri, kaip matyti iš pateikto šaltinio, numato naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno statybos galimybes. Priėmus šį sprendimą, Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengėjai pradėjo ruošti konkretizuotus sprendinius, tarp kurių, žinoma, bus analizuojama ir galima naujojo oro uosto vieta. Tuomet valstybė svarstys visus už ir prieš, priims atitinkamus sprendimus.

Kalbant apie naujo oro uosto projekto ekonominį prasmingumą,  tai jis iš dalies yra atspindimas Lietuvos Respublikos strateginio plano poveikio aplinkai vertinime (LRBP SPAV), kuriame greta kitų valstybei reikšmingų projektų, analizuojama ir naujojo oro uosto projekto įtaka tokiems reikšmingiems ekonominės-makroekonominės raidos komponentams kaip darbo rinka. Šios studijos 267 psl. skelbiama, kad įgyvendintas projektas prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo, o tai itin reikšminga, kai kalbame apie Kaišiadorių rajono savivaldybės plėtrą ir jos gyventojų gerovę. LRBP SPAV yra nesunkiai pasiekiamas internete², tad su jo turiniu gali susipažinti kiekvienas suinteresuotas ar tiesiog pilietiškas Lietuvos Respublikos gyventojas. Ar rengiant Lietuvos bendrąjį planą buvo atliekamos studijos, galėtų atsakyti už šią sritį atsakingos Susisiekimo ministerija arba Aplinkos ministerija. Dėl tolimesnių projekto studijų sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas, kurių iniciatyva ši idėja gimė ir toliau yra nagrinėjama.

Savo nerimą reiškia rajono ūkininkai, kurių žemės plotus tektų paimti šio projekto reikmėms. Kas ir kokiomis lėšomis kompensuotų jų nuostolius, žinant, kad valstybė dar neišpirko visko, kas reikalinga projektui „Rail Baltica"?

Manau, kad rajono ūkininkams jaudintis nereikėtų. Tai lemia trys priežastys. Pirmoji - mes nežinome, ar valstybė išvis priims sprendimą statyti naują oro uostą, o jeigu ir priims, tai niekas ūkinės veiklos netrukdytų dar ne vienerius metus.

Antroji priežastis: net ir priėmus sprendimą statyti naują oro uostą, dar reikėtų nemažai laiko, kol būtų parengtas Specialusis planas ir paaiškėtų, kurios žemės patektų į naujojo oro uosto teritoriją. Šiandien Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano projekte galimoms oro uosto statyboms išskiriama 1800 ha, kadangi nėra žinomas tikslus oro uosto išdėstymas bei konfigūracija. O projektui reikės apie 1000 ha.

Trečioji priežastis: net jeigu valstybė nuspręstų statyti naują oro uostą ir kurio nors ūkininko  dirbama žemė patektų į šią teritoriją, tai žemės paėmimą vykdytų ne savivaldybė, o Lietuvos Respublika pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymą[2], kurio 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Taigi, remiantis įstatymu, visos investicijos būtų padengtos, o už gautas lėšas ūkininkai galėtų nuomotis ar pirktis žemę kitose vietose.

Kiek iki šios dienos jau investuota į projektą (galimybių studijas ir kitus paruošiamuosius darbus)?

Į Jūsų klausimą geriausiai galėtų atsakyti institucijos, kurių kompetencijai priklauso naujo oro uosto klausimas. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija ar Lietuvos oro uostai. Savivaldybės bendrojo plano rengimo išlaidos nepriklauso nuo jame numatomų sprendinių, naujojo oro uosto atsiradimo galimybių ar pan. Papildomai į projektą savivaldybė neinvestuoja ir neturi tam pagrindo.

Koks mokslininkų ir aviatorių požiūris į projektą?

Atsižvelgdamas į faktą, jog LRBP rengime dalyvavo nemažai akademikų, esu linkęs manyti, kad mokslininkų bendruomenės požiūris yra pakankamai pozityvus. Kitu atveju nebūtų logiška Seimui ir Vyriausybei teikti tokio pobūdžio LRBP sprendinius. Panašios mintys vyrauja ir tarp aviacijos ekspertų. Pavyzdžiui, Lietuvos oro uostų direktorius Marius Gelžinis dar 2019 m. rašė apie būtinybę plėsti oro uostų infrastruktūrą: „Infrastruktūros plėtra būtina <...>. Vien Vilniaus oro uostas buvo statytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių per metus, o praėjusiais metais pasiekėme beveik 5 mln. Kauno oro uostas buvo skirtas 800 tūkst. keleivių, tačiau pernai šiame oro uoste jau aptarnavome 1 mln., Palangos oro uoste buvo numatyti 300 tūkst. siekiantys keleivių srautai, tačiau praėjusiais metais taip pat viršijome šį skaičių.“[3] Manau, kad, vertinant situaciją, reiktų pasižiūrėti, kaip atrodome regione. Situacijos iki COVID-19 analizė ir spartūs viso pasaulio mokslininkų darbai ieškant vakcinos leidžia prognozuoti, kad, sukūrus ją ir įveikus ar bent jau suvaldžius pandemiją, į aviacijos sektorių sugrįš iki pandemijos vyravusios  tendencijos.

Pavyzdžiui, mūsų kaimyninėje Latvijoje gyvena apie 1 900 000 gyventojų[4], tačiau 2019 m. Rygos oro uostas perskraidino  7 798 394 keleivius.

Šaltinis: https://www.riga-airport.com/about-rix/rix-statistics/en

Palyginimui: mūsų šalyje tais pačiais 2019 m. gyveno 2 794 200 gyventojai, o visi Lietuvos oro uostai kartu paėmus aptarnavo 6,5 milijono keleivių[5]. Taigi kaimyninėje valstybėje, kurioje yra maždaug 900 000 mažiau gyventojų, per metus perskraidinta beveik 1 300 000 keleivių daugiau nei Lietuvoje. Šis faktas liudija, kad Lietuvai tikrai yra kur pasistiebti, sustiprėti, pasivyti ir net aplenkti kaimynus, tačiau kaip galime tai pasiekti, jei visi oro uostai jau dabar yra perpildyti?

Žinau, kad  aviacijos sektoriaus ekspertai ir ekonomistai puikiai suvokia šiuos argumentus. Pavyzdžiui, teko girdėti ne vieną pozityvų žinomo aviacijos sektoriaus eksperto Simono Bartkaus pasisakymą naujojo oro uosto statybų tema. Taip pat ir skaityti ekonomisto Dr. Žygimanto Maurico pasisakymus, kuriuose jis vardija, kokią naudą Lietuvai gali atnešti šiuolaikinis oro uostas.[6]

Dar vienas priekaištas, kuris skamba skeptikų lūpose - į teritoriją patektų memorialinės vietos, okupacijų aukų laidojimo plotai ir pan. Ką galite apie tai pasakyti?

Pasikartosiu, kad savivaldybės tikslas yra surasti kuo geresnį interesų balansą, o Lietuvoje ir pasaulyje yra įvairių pavyzdžių, kaip sprendžiami tokie klausimai. Galutinius sprendimus dėl projekto vykdymo, atsižvelgę į visas svarbias aplinkybes, specialistų rekomendacijas ir pan., priims Vyriausybė ir Seimas. Manome, kad abu kraštutinumai – tiek Lietuvai reikalingo oro uosto projekto sustabdymas, tiek ir  jo statymas, neatsižvelgiant į tokius reikšmingus aspektus kaip memorialinės vietos, – nutoltų nuo mūsų tikslo. Todėl, valstybei priimant atitinkamus sprendimus, kiek įmanoma, sieksime to išvengti. Kaip jau minėjau, dabar Savivaldybė svarsto galimoms oro uosto statyboms palikti apie 1800 ha teritoriją, nors projektui reikia apie 1000 ha. Vadinasi, egzistuoja mažiausiai 800 ha rezervas manevro laisvei. Prognozuoju, kad, jeigu valstybė ryšis statyti naują oro uostą, tai architektūros brėžinių ir panašios užduotys bus pavestos geriausiems specialistams, kurie gebės vertinti visumą ir atsižvelgti į tokius klausimus kaip kapinių išsaugojimas. Dar daugiau, tikėtina, kad žmonės, kurių artimieji palaidoti kapinėse, gali iš šio projekto netgi išlošti, nes oro uosto statybos neabejotinai atneštų didžiules investicijas į infrastruktūrą, tad gali nutikti taip, kad dėl šių investicijų sutvarkytais keliais pasiekti kapines gali būti netgi patogiau nei šiandien.

Kokia šiandien yra apytikrė projekto sąmata?

Šiandien dar pernelyg anksti kalbėti apie tikslius ir konkrečius skaičius. Visgi viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, 2018 m. kovo 18 d. pasirodžiusiame portalo Delfi interviu su Lietuvos oro uostų direktoriumi Mariumi Gelžiniu buvo rašoma, kad šis projektas gali kainuoti apie 1 milijardą eurų.[7]Jeigu Valstybė toliau judės oro uosto idėjos įgyvendinimo kryptimi, prognozuoju, kad bus rengiamos studijos, kurios gerokai tiksliau parodys, kiek gali kainuoti projektas, kokias naudas gauna Lietuva, per kiek laiko jis atsipirks ir kokią įtaką valstybės konkurencingumui darytų apsisprendimas nestatyti naujo oro uosto. Dabar nereikėtų bėgti įvykiams už akių.

Klausimus parengė žurnalistas Tomas Čyvas

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d1b654d0a01b11eaa51db668f0092944?jfwid=-1819orgak0

[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr

[3] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/marius-gelzinis-lietuvos-oro-uostai-apie-nauja-ir-esamus-18-1162708

[4] https://www.worldometers.info/demographics/latvia-demographics/

[5] https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/apie-lietuvos-oro-uostus-1

[6] https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuvos-oro-uostai-jau-braska-per-siules-ar-tikrai-mums-reikia-naujo-uz-milijarda-euru.d?id=81485193

[7] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/naujo-oro-uosto-statybos-uztruktu-iki-10-metu-kainuotu-milijarda-taciau-gal-aplenktume-ryga.d?id=77405913

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos ir  mero  skretoriato informacija