Paukščių gripas ir AKM nesitraukia, augintojai turi išlikti budrūs

Visame pasaulyje siaučiant paukščių gripui, labai patogeniško paukščių gripo pagrindiniais platintojais ir pernešėjais tampa kolonijas sudarantys jūriniai paukščiai, laukiniai vandens paukščiai. 2023 m. Lietuvoje nustatytas 1 protrūkis naminių paukščių auginimo ūkyje ir daugiau nei 30  laukinių paukščių atvejų. Kaišiadorių rajone šiais metais ištirtos dvi laukinių paukščių gaišenos (gulbės ir garnio). Paukščių gripo sukėlėjas nenustatytas.

Paukščių gripu užsikrėtę paukščiai būna apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje gali matytis kraujosruvos.

Norintiems apsaugoti savo auginamus paukščius specialistai primena pagrindines apsaugos priemones:

- Nesilankyti vietose, pažymėtose „LPPG užkrėsta vieta", nelesinti laukinių paukščių, vengti kontakto su laukiniais paukščiais. 

- Jei kontaktą su laukiniais paukščiais vis dėlto turėjote, laikykitės griežtos asmens higienos, jokiu būdu nesilankykite naminių paukščių vietose su galimai virusu užteršta avalyne ir rūbais.

- Esant galimybei rekomenduojama apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietą, eliminuoti bet kokią kontakto su laukiniais paukščiais galimybę.

- Laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose.

- Nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.

- Paukščių gripą galite parnešti ir įsigiję jau sergančių naminių paukščių iš neregistruoto augintojo ar prekybininko. Pirkite naminius paukščius tik iš legalių pardavėjų.

Vasaros sezonui ir šiltiems orams įgaunant pagreitį, artėja ir grėsmė – afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimas į kiaulių ūkius. Prasidėjęs uogavimo ir grybavimo sezonas bei suintensyvėjusi ūkinė veikla laukuose sudaro sąlygas žmonių ir galimai AKM užsikrėtusių šernų kelių susikirtimui. Virusą į ūkį galima parnešti ant rūbų, avalynės bei su šviežiai nupjauta žole, todėl kiaulių šėrimas termiškai neapdorota žole –  griežtai draudžiamas.

Iki šios dienos AKM virusas ir jo antikūniai nustatyti 30 Lietuvos rajonų savivaldybių – 153 vietose 251 šernui. Kaišiadorių rajone nuo metu pradžios rasta 1 šerno gaišena (Liutonių k., Žiežmarių apylinkės sen.), kuriai nustatytas AKM virusas.  Sausio–gegužės mėnesiais mūsų rajone sumedžioti 138 šernai. Ištyrus sumedžiotų šernų mėginius, AKM nenustatyta.

Kiaulių augintojai gali ir privalo apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM viruso. Tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:

- Einant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminiai batai ir atskiri darbo drabužiai, chalatai.
- Griežtai apriboti pašalinių asmenų patekimą pas kiaules.
- Laikyti kiaules uždarose patalpose.
- Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų.
- Nešerti šviežia žole ir virtuvės atliekomis.

Primename kad, gyventojai, norintys laikyti kiaules, turi įsirengti kiaulių laikymo vietas, atitinkančias reikalavimus, ir VMVT Kauno departamento Kaišiadorių skyriui pateikti laisvos formos prašymą dėl leidimo laikyti kiaules. Prašyme reikalinga nurodyti kiaulių laikytojo pavadinimą ir kontaktinius duomenis, pagal reikalavimus įrengtos kiaulių laikymo vietos adresą, numatomą laikyti kiaulių skaičių ir laikymo paskirtį. VMVT specialistai, įvertinę pateiktą prašymą, nuvyks į vietą bei patikrins, ar kiaulių laikymo vieta atitinka reikalavimus, kaip kiaulių laikytojas supranta reikalavimų nuostatas.

Gyventojams, radusiems nugaišusį laukinį paukštį ar šerną, nereikėtų jo liesti, o apie tai pranešti VMVT Kauno departamento Kaišiadorių skyriui telefonu (8 346) 51 274 arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai visą parą veikiančiu telefono numeriu 1879.

Paruošė VMVT Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Dalia Našlėnienė