Pažymėtos Laisvės kovų vietovės Budeliuose ir Kaugonių-Dainavos miške, įrengiant tipinius atminimo ženklus

2025 m. gruodžio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras drauge su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija įrengė tipinius, Laisvės kovų istorijos, atminimo ženklus: 1945 m. birželio 27 d. Budelių mūšiui ir žuvusiesiems atminti ir 1945 m. balandžio 13 d. mūšiui Kaugonių–Dainavos miške.

2025 m. birželio mėnesį sukako 80 metų nuo kautynių prie Budelių piliakalnio (Žaslių sen.), vadinamo Skarbu. 1945 m. birželio 27 d., siekiant išaiškinti apygardos vadą Joną Misiūną-Žalią Velnią ir jo štabą, remiantis partizanų ryšininko Dovydaičio (agentūrinis slapyvardis) duomenimis, 33-iasis pasienio pulkas įvykdė operaciją Žaslių valsčiuje. Buvo apsuptas Budelių, Rusių, Bučionių, Gegužinės, Tartoko ir Antanaičių kaimų rajonas, pridengtas dešinysis Neries krantas. Išdėsčius pasalas, buvo aptikti trys bunkeriai, kurių viename, Didžiosios Kovos rinktinės štabe, buvo įsitvirtinę Dobilo būrio partizanai. Mūšio metu žuvo trys partizanai: būrio vadas Vaclovas Kareckas-Jovaras iš Budelių k. (Žaslių vlsč.), Zigmas Rudys-Smilga iš Skėrių k. (Žaslių vlsč.) ir Antanas Kacevičius-Dagilis iš Gilučių k. (Žaslių vlsč.). Pastarasis žuvo vykdant pasitraukusiųjų paiešką. Kareiviai, pastebėję, kad neatpažintas partizanas slepiasi pirtyje, ją padegė. Operacijos metu į priešo rankas pateko daug svarbių štabo dokumentų. Buvo manoma, kad pirtyje sudegęs partizanas yra J. Misiūnas-Žalias Velnias. Per šią operaciją dėl galimų ryšių su partizanais buvo sulaikyti 34 asmenys. Žuvusių partizanų kūnai buvo suguldyti netoliese, po Lekavičių šeimos namų langais. Minimos Budelių, Padalių apylinkės laisvės kovai turėjo ypatingą svarbą, jose buvo įkurtas ne vienas štabo bunkeris, nuolat lankėsi vadovybė.

1945 m. balandžio 13 d. įvyko didelis partizanų ir NKVD darbuotojų susirėmimas Kaugonių–Dainavos miške. Nuo balandžio pradžios NKVD daliniai vykdė Didžiosios Kovos rinktinės dislokacijos vietų paiešką. Partizanai, jausdami artėjančius siautimus, mėgino atsitraukti į Semeliškių valsčių, tačiau Kaugonių–Dainavos miške pateko į apsupimą. Partizanai visą dieną mėgino prasiveržti pro apsupties žiedą, tačiau, rusams nuolatos papildant savo karines pajėgas, tai tapo praktiškai neįmanoma. Temstant prasidėjo tiesioginiai susirėmimai. Pusantros valandos trukusiame mūšyje žuvo 16 partizanų (pagal okupantų duomenis 35 ar net 52 asmenys). Tarp žuvusiųjų buvo mjr. Mečislovas Kestenis-Serbentas ir Zigmas Kacevičius-Genius iš Gilučių k. (Žaslių vlsč.). Priešo nuostoliai – 70 nukautų asmenų. Tai buvo tiek fiziškai, tiek morališkai dideles netektis atnešęs mūšis.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija