Prekybos žmonėmis prevencijos aktualumas Kaišiadorių rajono savivaldybėje

Daugelis iš mūsų esame girdėję apie prekybą žmonėmis ir, tikėtina, kyla asociacijos su moterų/merginų išnaudojimu prostitucijai. Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų: vergiškas (priverstinis) darbas, išnaudojimas nusikalstamoms veikoms vykdyti (vagystėms, sukčiavimams), vyrų, moterų ir vaikų seksualinis išnaudojimas (seksualinėms paslaugoms teikti, pornografijai), išnaudojimas elgetavimui, nelegalioms kovoms ir kt.

 Išsamus šio nelegalaus nusikalstamo verslo paaiškinimas pateiktas Valstybės žiniose, Nr. 49-2166: „Prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimas“. Taigi, prekybos žmonėmis formos nuolat kinta, vis atsiranda naujų būdų ir priemonių, vis naujų nusikaltėlių, inicijuojančių ir vykdančių  žmonių išnaudojimą pačiais įvairiausiais tikslais.

Jei paklaustume, ar Kaišiadorių rajone, esančiame vidurio Lietuvoje, yra prekybos žmonėmis aukų, tikriausiai tiek iš gyventojų, tiek iš specialistų išgirstumėme neapibrėžtą atsakymą – gal, tikriausiai, nežinome… Dažnai mums atrodo, kad tai, ką paskaitome žinių portaluose, laikraščiuose, pamatome per televiziją, yra kažkur labai toli nuo mūsų gyvenamosios vietovės. Žmonės išnaudojimui apgaulės būdu gabenami į Europos šalis ir kitus žemynus. Ir net jei išnaudojami mūsų šalies piliečiai, mes to labai nesureikšminame. Specialistų teigimu, Lietuvos teisėsaugos pastangos prekybos žmonėmis srityje yra gana sėkmingos, tačiau galimai nukentėjusiųjų nuo moderniosios vergovės tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kur kas daugiau, nei skelbiama.

Pastaruoju metu vis aktualesnis išnaudojimas nusikalstamoms veikoms vykdyti – tai priverstinis žmonių įtraukimas į nusikalstamų veiklų vykdymą. Apgaulės, pažadų, o kartais prievartos ar šantažo būdu asmenys yra priverčiami vykdyti pačius įvairiausius nusikaltimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai gali būti narkotikų gabenimas ir prekyba, apiplėšimai, sukčiavimas, vagystės ar panašūs užsiėmimai. Dažnai įtraukiamas jaunimas, net mažamečiai vaikai, asmenys, išėję iš pataisos namų, neturintys jokių socialinių ryšių ar artimųjų. Tiesiogiai dalyvaudami nusikaltimų vykdyme jie yra įbauginami, šantažuojami ir pagaliau patys pradeda jaustis nusikalstamo pasaulio dalimi. O visuomenės atstovams ir netgi jiems patiems sunku  suvokti, kad jie yra prekybos žmonėmis proceso aukos.

Dažnai į šią prekybos žmonėmis sritį įtraukiami nepilnamečiai asmenys. Taip nutiko ir vienam mūsų savivaldybės gyventojui. Vaikinas augo tvarkingoje šeimoje, mokėsi, kaip ir kiti bendraamžiai turėjo svajonių ir troškimų. Patikėjo nepažįstamo asmens pažadais, kad porai vasaros mėnesių įdarbins užsienyje už gerą atlygį. Ilgai nesvarstęs jis sutiko vykti į tą šalį. „Geradarys“ papasakojo apie būsimą darbą, tačiau nuvykus į vietą greitai paaiškėjo, kad viskas kitaip, negu buvo žadėta. Minėtas vaikinas, kaip ir kiti jo likimo draugai, buvo verčiami vogti iš parduotuvių. Ne kartą bandė priešintis, tačiau sulaukdavo grasinimų, neva jis įsiskolinęs už pastogę, atvykimą, maistą ir toli gražu nėra „atidirbęs“. Reikia pabrėžti, kad ši istorija pasibaigė jaunuolio nesėkme. Grupė jaunuolių, kurie buvo verčiami vogti iš parduotuvių, pakliuvo į pareigūnų akiratį ir buvo nubausti realia laisvės atėmimo bausme. Nusikaltimų organizatoriui, ilgą laiką verbavusiam jaunus lietuvius, pavyko išsisukti.

Kita paauglė, mūsų rajono gyventoja, socialiniuose tinkluose susipažino su vyresnio amžiaus vyriškiu, kuris pasiūlė susitikti – automobilis privažiuodavo į atokią vietą netoli merginos namų, ji įsėsdavo į mašiną, ten juodu bendraudavo. Mergina buvo seksualiai prievartaujama, lytiniai santykiai filmuojami. Prekybos žmonėmis auka buvo viliojama tuščiais pažadais, pinigais. Į pagalbą išnaudojamai merginai pirmieji atskubėjo Vaiko teisių specialistai. Prievartautojas jau atlieka bausmę. Turbūt nereikia aiškinti, kaip šita skausminga patirtis paveikė merginos gyvenimą...

 Tėvai turėtų artimiau bendrauti su savo vaikais, patys pirmieji galėtų sužinoti apie realybėje ar virtualioje erdvėje slypinčias apgaulingas viliones, pasidalinti savo įžvalgomis, abejonėmis ir sulaikyti savo mylimas atžalas nuo pavojingos rizikos. Atsakingiau į paauglių užimtumą bei viliojamų pramogų gausą derėtų reaguoti ir mokymo/auklėjimo institucijoms, dalykų dėstytojams ir klasių vadovams, rasti metodikų, kaip, nepažeidžiant paauglių savasties jausmo bei ambicijų kontroliuoti laisvalaikio stilių, savarankiško užimtumo formas, įspėti juos apie tykančius pavojus. Suprantama, kad tėvai gali jaustis bejėgiai, nes socialiniuose tinkluose  sukurtas milžiniškas mechanizmas, kaip įtraukti ir išnaudoti žmones. Todėl auklėjimo institucijų ir tėvų interesų vienovė yra galinga pozityvi jėga kuriant atvirus santykius su paaugliu, mokant jį brėžtis sau veiklos galimybių ribas ir rengiantis savarankiškam gyvenimui.

Šios istorijos, kurios vyko šalia mūsų, byloja, kad nusikalsti linkę asmenys nusikaltėliai yra išmanūs, naudojasi išmaniosiomis technologijomis ir pasitelkia socialinius tinklus siekdami suvilioti asmenis, apgauti juos ir, pasinaudojant jų pažeidžiamumu, jais manipuliuoti. Pažeidžiamumas – padėtis, kai asmuo neturi kito priimtino pasirinkimo, todėl priima prekeivio siūlomas sąlygas. Žmogaus pažeidžiamumą apibūdina vienas ar keli  požymiai: socialinių įgūdžių stoka, sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas, mažametystė/nepilnametystė, jaunystė (pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme pateiktą „jauno žmogaus“ sąvoką, jaunas žmogus – tai asmuo iki 29 metų), įvairūs psichikos ir elgesio sutrikimai, įvairios priklausomybės – narkotikams, alkoholiui, azartiniams lošimams ir kitos.

Šiomis istorijomis dalinamės todėl, kad padidintume bendruomenės narių socialinį jautrumą, padėtume suprasti, kad prekyba žmonėmis – sunkus žmogaus teisių pažeidimas, kad nė vienas iš mūsų nenusipelnė kažkam vergauti. Melo ir baimės pinklės aukas apraizgo taip, kad jos neišdrįsta kreiptis pagalbos, bijo policijos, nepasitiki savo artimaisiais, bijo dėl jų saugumo. Būna ir taip, kad pati auka neidentifikuoja/nepripažįsta savęs aukos pozicijoje. Reikia žinoti, kad  jeigu žmogus priverstas dirbti kažkokį darbą ir jam nepaliekamas kitas pasirinkimas, jis jau yra prekybos žmonėmis sukčių tinkle.

Neretai vykdyti šiuos nusikaltimus verbuotojai pradeda čia, Lietuvoje, šalia mūsų. Kovai prieš tokius reiškinius nepakanka teisėsaugos pastangų, reikia visos visuomenės dėmesio, atidumo, drąsos ir iniciatyvos. Labai svarbu atpažinti prekybos žmonėmis apraiškas, atpažinti į šias pinkles papuolusį arba bepuolantį žmogų, jam padėti.

Būkime budrūs, kai matome šalia prekybos centrų asmenis, prašančius išmaldos. Ir Kaišiadoryse galima pamatyti tariamai sergančių ir finansinės paramos prašančių moterų, kurios rankose laiko savo ,,ligos dokumentus“. Pakalbinus ir pasigilinus į jų tariamos ligos problemas po keleto  minučių  pakeičiama jų dislokacijos vieta – jos  pervežamos prie kito prekybos centro. 

Raginame nebūti abejingiems svetimam skausmui, empatiškai vertinti situacijas, į kurias papuola mūsų savivaldybės gyventojai. Neskubėkite teisti, neva jie patys to norėjo, nes nė vienas iš mūsų nenorime, kad pamintų mūsų orumą, varžytų laisvę ar išnaudotų.

Jei nukentėjote nuo prekeivių žmonėmis arba įtariate, kad Jumis ar Jūsų artimaisiais ketina ar ketino pasinaudoti, Jūs galite kreiptis į savivaldybės tinklalapyje nurodytas Kaišiadorių rajono savivaldybės pagalbą teikiančias  organizacijas ir atsakingus asmenis.

Primename, kad įtarus galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį Jums pasiruošusios padėti ne tik teisėsaugos institucijos, bet ir VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, centras@anti-trafficking.lt, tel. 8 671 32147.

Parengė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Nijolė Butrimavičienė