Prisiminkime Lietuvos žydų gelbėtojus

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Tai diena, primenanti ir kviečianti susimąstyti apie tuos, kurie, rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo pasmerktuosius mirčiai. Į svarbiausių minėtinų dienų kalendorių kovo 15-oji įtraukta neatsitiktinai. Ji buvo parinkta pagerbiant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, kuri 1966-ųjų kovo 15-ąją tapo pirmąja lietuve, kuriai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Apie 1700 Lietuvos piliečių už žydų gelbėjimą Holokausto metu apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus ordinu, daugiau nei 920 mūsų tėvynainių Jad Vašemo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Tačiau tikslus gelbėtojų skaičius nežinomas iki šios dienos. Pasimiršusi ir ne viena gelbėjimo istorija, nes žydų gelbėjimas buvo ne tik labai rizikingas ir pavojingas, bet ir sėkmingas tik tuomet, jei išlikdavo paslaptyje. Todėl ir gelbėtojai – juodojo XX amžiaus laikmečio didvyriai – buvo tie, kurie apie pažeidžiamiausiems ištiestą pagalbos ranką nepasakojo, nekalbėjo, liudininkų neieškojo. Jie darė tai, ką liepė širdis. Deja, daugelio jų istorijos nugulė nebylioje praeityje.

Nuo žudynių pabėgusius žydus, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo dešimtys Kaišiadorių r. sav. gyventojų. Iš jų žinomi aktyviai žydus gelbėję – pal. Teofilius Matulionis, kun. Liudas Puzonas, kan. Matas Cijūnaitis, kun. Pranas Cibulskas, Vladas Žemaitis ir Marija Mikulska. Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti – Mykolas Šimelis, Vaclovas ir Ona Paškauskai, Vladislava ir Jonas Vaicekauskai, Bronislava ir Vaclovas Morkūnai, kun. dr. Juozapas Stakauskas.  Apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus ordinu – Stanislavas Krivičius, Jonas ir Adelė Subačiai, Bronislovas Mordosa;

Kovo 15-tąją atsimename juos, įvairiausių tautybių ir tikėjimų – buvusius partizanus, kunigus, žemdirbius, menininkus, našles, studentus, namų šeimininkes, profesorius, vienuoles, mokytojus, kurių tikėjimas teisingumu tapo mūsų istorijos švyturiu. Daugiau apie mūsų tyliuosius 20 amžiaus didvyrius galima sužinoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengtame puslapyje www.Zydugelbetojai.lt arba Pasaulio Tautų Teisuolių kapus ženklinančio architekto Tauro Budzio ir jo dukters Barboros Karnienės sukurtoje interneto svetainėje www.teisuoliuatminimas.lt.