Strėvos ir kitų upių renatūralizacijos darbai

Upelių reguliavimas iki minimumo sumažino jų natūralaus apsivalymo galimybes. Todėl daugumoje ištiesintų upių vandens kokybės rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų ir be papildomų priemonių mažai tikėtina, kad gera ekologinė būklė galėtų atsistatyti artimiausiais dešimtmečiais. Ekologinės būklės pagerinimui daugelis ES šalių, tarp jų ir Lietuva, sureguliuotose upėse naudoja švelniojo renatūralizavimo priemones – tai sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas vagoje, tėkmės srautą keičiančių bunų įrengimas vagoje, vagos skerspjūvio pakeitimai ir vandens gyvūnams apsigyventi tinkamų substratų įvairovės padidinimas vagoje, panaudojant natūralias gamtines medžiagas iš akmenų, gargždo ir medienos. Šios priemonės padidina deguonies kiekį vandenyje, sudaro sąlygas upių buveinių ir jose gyvenančių augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės gausinimui. Tai skatina natūralų vandens apsivalymą nuo biogeninių medžiagų ir parodo vandens telkinio būklės gerėjimą. Pakrantėse pasodintų medžių sukuriamas pavėsis mažina vandens temperatūrą bei šviesos patekimą, upių vagos užaugimą augalija, lapų detritas suformuoja tinkamas sąlygas tam tikrų rūšių dugno bestuburiams gyventi.

Renatūralizavimo priemonių įgyvendinimo principai:

1. Renatūralizavimo priemonės numatomos vietose, kur nėra žymesnių vagos savaiminės renatūralizacijos požymių, tačiau yra tėkmė.

2. Priemonės išdėstomos taip, kad sudarytų sąlygas pagerinti upės būklę visoje renatūralizuojamoje upės atkarpoje ir neturėtų trukdyti jau prasidėjusiai upės renatūralizacijai.

3. Priemonės projektuojamos neprivačioje nuosavybėje esančiuose sklypuose upės vagoje ir jos pakrantėse.

4. Upės atkarpose įrengiamos renatūralizavimo priemonės parenkamos taip, kad nekeistų vagos trajektorijos ir (ar) nesukeltų didelės krantų erozijos, kad vaga liktų savo vietoje ir dėl priemonių įrengimo nepažeistų gretimų privačių sklypų, nesutrikdytų drenažo sistemų darbo, nesumažintų upės vagos pralaidumo maksimalių debitų (liūčių, sniego tirpsmo) laikotarpiu ir kritiškai nesumažintų vagos ir šlaitų priežiūros galimybių, nesudarytų kliūčių žuvų ir (ar) gyvūnų migracijai.

Akmenys. Planuojant vagoje įrengiamas upių renatūralizavimo priemones pasirinkti naudoti akmenys, nes jie yra natūrali, santykinai nebrangi ir ilgaamžė medžiaga. Akmenų metiniai upės vagoje yra palyginti nesunkiai įrengiami. Pavieniai akmenys ar iš jų sudėliotos struktūros yra ilgaamžės, atsparios net ir didesnei tėkmei bei ledonešiui. Be to, vagoje paskleisti pavienių akmenų metiniai ar iš jų sudarytos (suformuotos) struktūros neteršia upės jokiomis atplaišomis ar cheminėmis medžiagomis ir tarnauja kaip substratas zoobentosui, nerštavietės žuvims. Paskleisti akmenys upės vagoje skatina vandens masės permaišą ir leidžia upės tėkmės vandeniui įsisotinti deguonimi bei aplink save sukuria mikrovagodaros procesams palankią gamtinę natūralią aplinką.

Medžių kelmai. Dar viena natūrali medžiaga, kurią planuojama panaudoti renatūralizuojant sureguliuotas upes. Ąžuolo, uosio, klevo ar spygliuočių medžių kelmai įrengiami upės vagos pakraščiuose, ant žvyro ir gargždo pasluoksnio ir inkaruojami mediniais kuolais palei kelmo perimetrą. Didžiają laiko dalį kelmai upėje būna apsemti vandens, nes jie dedami taip, kad jų paviršius nebūtu iškilęs aukščiau upės vidutinio vandens lygio. Medžių kelmai veikia upės srovių režimą, nešmenų pernašą ir akumuliaciją, jų paviršiuje įsikūria zoobentoso cenozės ir visa tai sukūria palankesnes sąlygas vagos biotopų ir hidrobiontų didesnės įvairovės atsiradimui.

Medžiai. Pakrantėse planuojamos sodinti medžių grupės (juostos), kurios, užaugus medžiams (jie po 20–30 metų gali siekti 15–20 m aukštį), sudarytų ant upės vagos iš pietų, vakarų ir pietvakarių pusės krentantį šešėlį ir šiek tiek sumažintų vandens temperatūrą, konkrečioje vietoje projektuojamos tik viename krante, kad netrukdytų vagos priežiūros.

Drenažas. Visos renatūralizavimo priemonės projektuojamos ir įrengiamos taip, kad nė viename ruože nebūtų keičiamas esamas upės vandens lygis ir nebūtų sudaromos dirbtinos patvankos, kurios galėtų neigiamai paveikti drenažo sistemų darbą. Numatyta, kad projektuojamos renatūralizavimo priemonės veiktų tik esant vidutiniam vasaros vandens lygiui ir visiškai neįtakotų didesnių debitų (liūčių ar tirpsmo) pralaidumo. Siekiant išvengti bet kokio upės renatūralizavimo priemonių poveikio drenažo sistemai, priemonių įrengimo bei eksploatavimo metu visos priemonės įrengiamos ne arčiau kaip 20 m nuo drenažo žiočių bei melioracijos griovių įtekėjimų.

Priemonės įgyvendinamos Dovinės, Mera-Kūna, Platonio, Šiaušės, Strėvos ir Šumeros sureguliuotuose upių ruožuose.

Projekto vykdytojas

Aplinkos apsaugos agentūra

Projekto vadovas

Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, tel. 8 706 68 074, el. p. gintautas.sabas@gamta.lt

Projekto veiklos koordinatorius

Hidrografinio tinklo skyriaus vyr. patarėjas Martynas Pankauskas, tel. 8 698 38 684, el. paštas martynas.pankauskas@gamta.lt

Projekto rengėjas

UAB „Inžinerinis projektavimas“

Direktorius Karolis Mickevičius, tel. 8 616 58 212, el. p. info@projektavimas.net

Rangovas

MB ,,Melioracijos servisas“

Direktorius Žilvinas Penikas, tel. 8 621 31 548, el. p. melservisas@gmail.com

Projekto trukmė

Projekto veiklų pradžia – 2023 m. gegužės 3 d. Projekto veiklų pabaiga – 2023 m. spalio 1 d.

Rangos darbų sutarties pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondas) lėšomis.