- Taryba
- Tarybos nariai
- Posėdžių darbotvarkė
- Teisės aktų projektai
- Posėdžių transliacija
- Komitetai
- Komisijos
- Tarybos
- Dokumentai
- Kaišiadorių rajono savivaldybės 2024 m. metinė ataskaita
- Tarybos posėdžių protokolai
- Antikorupcijos komisijos protokolai
- Kontrolės komiteto veiklos ataskaitos
- Etikos komisijos sprendimai
- Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas
- 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išlaidos
- Tarybos narių nepriimti nusišalinimai
- Pažymos-suvestinės apie Tarybos narių dalyvavimą / nedalyvavimą vykusiuose tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir kolegijos posėdžiuose ir priskaičiuotą darb
- Nepriekaištingos reputacijos deklaracijos
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Gyventojams
- Turistams
- Verslininkams
- Apie savivaldybę
Miglės Kosinskaitės tapybos parodos „Bestia urbis“ atidarymas
Vaizduotės būtybės Miglės Kosinskaitės paveiksluose kartais primena paminklus, o nežmogiškieji šio pasaulio gyventojai iš bronzos, akmens ar betono atgyja nakčia. Alegorinės sargų ar totemų figūros, gyvūnų pavidalo heraldiniai ženklai nuo seno yra svarbi miestų architektūros, fasadų puošybos dalis. Jie tokie įprasti, kad jų nė nepastebime. Todėl į juos ir krypsta tapytojos žvilgsnis.
Bestia urbis padermė – gausi ir įvairi. Vienus žvėris menininkė atsitiktinai randa keliaudama, kiti – gerai žinomi jos gyvenamojo miesto bendruomenės nariai. Nuo 1979-ųjų Ąžuolyno parke besiganąs Dalios Matulaitės bronzinis „Stumbras“ – heraldinis Kauno miesto simbolis, atvirtęs į stambų žinduolį. Garsieji Vytauto Didžiojo karo muziejaus liūtai, iki 1938-ųjų budėję Astravo dvare prie Biržų, išlieti iš ketaus XIX a. Peterburge grafui Jonui Tiškevičiui užsakius. Muziejui juos padovanojo grafo sūnus Jonas Jurgis Tiškevičius, paskutinis dvaro paveldėtojas. Astravo dvaro rūmų portalą dabar sergsti jų betoniniai antrininkai. Kauniečiai mėgsta prie muziejaus fotografuoti raitus ant liūtų vaikus. Miglės „Užtemimas“ primena fotografijos negatyvą. Menininkė neslepia, kad tapydama naudojasi nuotraukomis, nors metaliniai žvėrys turbūt kantriausi pozuotojai.
Lokiai namo Gedimino pr. 2 Vilniuje fasade mena XX a. pradžioje čia veikusią Izajo Bunimovičiaus saldumynų krautuvę. Dvi meškos ant kraigo saugo secesinės architektūros paminklą Vytauto gatvėje Ukmergėje. Namą 1913 m. pasistatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Per sovietų okupaciją visas dekoras sunaikintas. Skulptorius Mykolas Strioga (1931–2022), nuo 1942 m. gyvenęs Ukmergėje, 1999 m. pagal išlikusias nuotraukas padarė apytiksles meškų horeljefų kopijas. Name Karmelitų aikštės ir Taboro gatvės kampe Vienoje gyveno muzikų Straussų šeima. Pastato erkerio viršuje priešais palėpės langus puikuojasi kalvystės meistro Emanuelio Lankotskio sukurtas varinis elnias, 1910 m. tarptautinėje medžioklės parodoje Vokietijos paviljoną puošusios figūros kopija.
Prie kompanijos prisijungia ir katinas, Ksenijos Jaroševaitės iškaltas iš 16 tonų akmens rašytojai Jurgai Ivanauskaitei atminti, Talino Rotermani kvartalo šuo, Mykolo Saukos unguriai, Donato Jankausko-Duonio beždžionė, kiškiai iš Samo salos Graikijoje, betono dinozaurai iš Zarasų. Istoriniai miestų sargai ir šiuolaikinių sodybų puošmenos, garsių dailininkų skulptūros ir nežinomų pameistrių dirbiniai, menki ir galingi, juokingi ir šiurpūs padarai prašėsi būti nutapomi. Vienas jų – menininkės pramanytas. Ar atspėsite kuris?
Erika Grigoravičienė