Gramatika ir žodynas

2025-10-24

 Jog 

Pagal „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, jungtukas jog vartojamas papildinio, veiksnio, tarinio ir būdo aplinkybės šalutiniams sakiniams prijungti, pvz.: Žmonės atviravo, jog labai gaila, kad išvežti trys šuneliai, o kiti taip ir liko sodyboje; Atsitiko, jog darbams pabaigti pritrūko lėšų; Nuotaika buvo tokia, jog kiekvienam norėjosi šokti; Snigo taip, jog nieko aplink nesimatė. 

Jungtuku jog jungti tikslo šalutinius sakinius netaisyklinga. Jis taisomas jungtuku kad, pvz.: Organizacija visų geros valios žmonių prašo aukoti, jog (= kad) visiems skriaudžiamiems gyvūnams būtų galima padėti; Ši grupė skirta, jog (= kad) žmonės geriau save pažintų. 

https://www.vlkk.lt/konsultacijos/6515-jog-kad  

https://www.vlkk.lt/konsultacijos/9511-jog  

2025-10-17

Ar vartotini naudininkai „pradžiai“, „pabaigai“? 

Veiksmo pradžiai ar pabaigai reikšti, kai nėra paskirties, vartotinas vietininkas (naudininkas vengtinas):  

Pradžiai (taisoma Iš pradžių; Pirmiausia) atlikime tokį testą. 

Paskaitos pabaigai – keletas svarbių patarimų (taisoma pabaigoje; baigiantis paskaitai)...  

Naudininkas nevartotinas ir konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, pvz.:  

Šiai dienai (taisoma šiandien, šiuo metu, dabar) įmonėje nedirba nė vienas užsienietis. 

Metų pabaigai (taisoma metų pabaigoje) remonto darbai bus baigti. 

Naudininkai pradžiai, pabaigai galimi, kai veiksmas susijęs su paskirtimi:  

Gyvenimo pradžiai vaikai jau susitaupė.  

Žr.: Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 53; 

https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/linksniu-vartojimo.  

2025-10-03

Bei ir bet

Jungtukas bei tik viena raide skiriasi nuo bet, bet parodo skirtingą santykį su jungiamomis sakinio dalimis ar sakinio dėmenimis, ‒ pastarasis jas supriešina, todėl prieš bet dedame kablelį, o prieš nesikartojantį bei – ne. Plg.:

Komisija vadovavosi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu.

Komisija vadovavosi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, bet ne šiuo reglamentu.

Bei ar ir

Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose labai dažnai netaisyklingai vartojamas jungtukas bei. Nors jis laikomas jungtuko ir sinonimu, ne visada vieną galima pakeisti kitu. Norint taisyklingai vartoti šiuos jungtukus, svarbu žinoti svarbiausią jų skirtumą: jungtukas ir gali jungti ir sakinio dalis, ir sakinius. O bei jungia tik sakinio dalis. Pavyzdžiui:

Į šventę atvyko ūkininkai, kulinarai bei konditeriai, ir visi susirinkusieji pristatinėjo savo gaminius.

Čia buvo rengiami vaikų piešinių konkursai ir koncertinės programos.

Posėdyje pirmiausia yra pristatomas svarstomas klausimas bei (= ir) išklausoma darbo grupės narių nuomonė.

Jungtuko bei paskirtis sieti tam tikras artimas sąvokas ir paįvairinti teksto stilių. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke rašoma, kad jungtukas bei vertinamas kaip vengtinas vienarūšėms sakinio dalims, reiškiančioms tolimas ar nepanašias sąvokas, jungti. Vietoj jo vartotinas jungtukas ir:

Rastas pasas bei (= ir) apmokėtos sąskaitos nuorašas.

Svečiai atvyko autobusu bei (= ir) apsilankė katedroje.

Parengta pagal Ritos Miliūnaitės straipsnį „Jungtuko bei normos – užtemimui prasidedant“ („Gimtoji kalba“, 2007 SPALIS / Nr.10, 3–10 p.).

Daugiau apie bei:

https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/skyryba?view=article&id=5425&catid=33&lang=lt;

https://vlkk.lt/konsultacijos/5307-bei-ir.

2025-09-19

Kada „ypač“, kada „ypatingai“? 

     Neretai painiojamos prieveiksmių ypač ir ypatingai reikšmės. 

     Prieveiksmis ypač vartojamas tada, kai norima sakinyje ką nors pabrėžti, išskirti, paryškinti, pvz.: Šis maistas ypač kaloringas; Gavome ypač svarbią užduotį; Nuolat būna liūdna, ypač vakarais. Tekste jį dažnai galima pakeisti žodžiais labai, itin, nepaprastai ir pan..: Šis maistas labai kaloringas; Gavome itin svarbią užduotį. 

     Prieveiksmis ypatingai, padarytas iš būdvardžio ypatingas „išsiskiriantis, nepaprastas“, vartojamas tuo atveju, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma nepaprastai, savotiškai, kitaip nei įprasta, pvz.: Renovuotas kvartalas atrodo ypatingai; Tu šiandien turi elgtis ypatingai. 

     Taigi prieveiksmis ypatingai nevartotinas prieveiksmio ypač reikšme, pvz.: Labai kviečiu dalyvauti, ypatingai (taisoma ypač) nuotolinėse sesijose; Žada ypatingai (taisoma ypač) mažas kainas; Nuoma nebus ypatingai (taisoma ypač) pigi. 

     Dar plg. terminus: ypač [ne ypatingai] saugomi asmenys ir objektai, ypač [ne ypatingai] sunkūs pažeidimai, ypač [ne ypatingai] pavojingos radioaktyviosios taršos zona, ypač [ne ypatingai] patikimas komponentas, ypač [ne ypatingai] didelis integracijos laipsnis, ypač [ne ypatingai] žemas dažnis.  

2025-09-12

Mokytis ko ar ką? 

      Mokytis su galininku vartojamas kalbant apie konkretų dalyką: Parėjęs iš mokyklos, jis pirmiausia mokosi matematiką, o paskui – anglų kalbą. Mokausi naują gramatikos taisyklę. 

      Kilmininkas vartojamas kalbant apie mokymosi objektą kaip visumą: Universitete jis mokosi matematikos, geografijos, chemijos. Šią pamoką mokysimės rašybos. Noriu mokytis anglų kalbos (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 58). 

2025-08-20

Šįkart – KAŽKAS

Tiksliau, kai kas apie kažką. Painu? Pamėginsime paaiškinti. 

Labai dažnai vartojame šitą žodį, bet ar žinome, kad jis toli gražu ne visur tinka. Lietuvių kalbos žodyne šio žodžio reikšmė aiškinama taip: kažkas – kažin kas, nežinia kas. Kažkas pabeldė į duris. Lentos buvo kažkuo išteptos. 

Bet jei norime apibūdinti žinomą dalyką, kai ką, vieną iš daugelio, vartokime ne kažkas, o kas nors. Kas nors eikite tenai. Įsidėk ką nors pietų. 

Taigi, kai nežinome – kažkas, kai žinome ir renkamės – kas nors, kai kas. 

Jei kas nors išmoko, labai džiaugiamės.

 2025-07-11

Būdvardžių su priesaga -inis vartojimas ir klaidos

Su priesaga -inis nusakoma rūšis, priklausymas tam tikrai kategorijai, pvz.: vertybiniai popieriai, finansiniai dokumentai, tarnybinis patikrinimas. Tačiau rūšis ir kategorija daug kur nusakoma ir kilmininku, pvz.: finansų tarpininkas, komercijos direktorius, kredito kortelė, revizijos komisija.  

Tiesioginė priklausomybė nusakoma daiktavardžio kilmininku, netiesioginė sąsaja – priesagos -inis, -inė būdvardžiu: bankų operacijos (pačių bankų) ir bankinės operacijos (bankų veiklai būdingos, bet ne bankuose atliekamos). 

Netaisyklingos darybos yra arba ne savo darybine reikšme vartojami būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.: 

asmeniniai (= ãsmeniškai), besąlyginiai (= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ), dvasiniai (= dvãsiškai), ekonominiai (= ekonòmiškai), eksperimentiniai (= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais), esminiai (= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų), fiziniai (= fìziškai), išoriniai (= išóriškai), materialiniai (= materialiaĩ), meniniai (= mẽniškai), orientaciniai (= apýtikriai; maždaũg), plytiniai raudónas (= plỹtiškai raudonas,  plỹtų raudõnio, raudonùmo spalvõs), principiniai (= iš prìncipo), psichiniai (= psìchiškai), šimtaprocentiniai (= šimtù pròcentų), teoriniai (= teòriškai), tiesioginiai (= tiesióg(iai), tradiciniai (= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją), vidiniai (= iš vidaũs, vidumì), vidutiniai (= vidutìniškai).  

Išimtis – begalìniai. 

Nevartotini priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:  

ganytojinis, -ė (= ganýtojo, ganýtojų), gydytojinis, -ė (= gýdytojo, gýdytojų), mokytojinis, -ė (= mókytojų, rašytojinis, -ė (= rašýtojų), skaitytojinis, -ė (= skaitýtojų), vertėjinis, -ė (= vertė́jo, vertė́jų). 

Priesaga -inis netinka su būdvardžiais, turinčiais priešdėlį be-, pvz: 

bedokumentinė (= bedokumntė) apskaita,  beprocentinė (= neprocentinė) paskola. 

Priesaga -inis netinka su būdvardžiais, turinčiais dėmenį daug(ia)-, pvz.: 

daugiamandatinė (= daugiamandatė) sistema, daugiatautinė (=daugiatautė) valstybė. 

2025-07-04

Ar reikalingos svetimybės parkingas, parkuoti, parkavimas?  

Parkingas – vengtina svetimybė, t. y. neįteisinta kaip bendrinės kalbos norma, atėjusi iš anglų kalbos. Lietuviškas šio žodžio atitikmuo – automobilių aikštelė.  

Skoliniai parkuoti, parkavimas vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai, t. y. prireikus (pvz., atsižvelgus į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojami bendrinėje kalboje, bet pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui, ypač prestižinėje bendrinėje kalboje.  

Tad kam gi vartoti skolinį, jei lietuviškai galime suprantamai ir aiškiai pasakyti automobilį pastatyti, o ne automobilį parkuoti. Automobilių parkavimas – tai automobilių statymas, automobilių stovėjimas. Požeminis automobilių parkingas – tai požeminė automobilių aikštelė.  

Kalbėdami apie automobilių pastatymą, neturėtume pristigti lietuviškų žodžių. 

2025-06-20

Nesant

Padalyvis nesant (svarbu įsidėmėti paties padalyvio rašybą: šio žodžio priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja, todėl rašoma viena balsė e – nesant (iš ne + esant), taip pat nesu (iš ne + esu), nesi, nesame, nesate, 3-iojo asmens forma – nėra) vartotinas su to paties linksnio vardažodžiais kaip ir veiksmažodis nėra, t. y. ne su naudininku, o su kilmininku – nesant ko, pvz.: raštus pasirašo skyriaus vedėjas, jam nesant (= jo nesant) – vedėjo pavaduotojas; posėdžiams vadovauja pirmininkas, jam nesant (= jo nesant) – sekretorius. 

Primintina, kad daug kur geriau vartoti pasakymus kai nėra, jei nėra, pvz., jei nėra vedėjo, raštus pasirašo pavaduotojas. 

2025-06-13

Pilnas

Žodis „pilnas“ lietuvių kalboje turi keletą reikšmių. Pilnu galime vadinti tai, kas yra visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas, pvz.: Pilnas stiklainis uogienės. Akys pilnos ašarų. Salė pilna žmonių. Pilnu taip pat galima vadinti tą, kuris ko nors daug turi, pvz.: Kelias pilnas duobių. Diktante pilna klaidų. Žodis „pilnas“ gali būti vartojamas perkeltine reikšme „apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“, pvz.: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės. 

Žodžio „pilnas“ reikia nevartoti, kai kalbama apie baigtinį kiekį, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo, pvz.: Sumokėjo visą (ne pilną) kelialapio kainą. Susirinko visa (ne pilnos sudėties) komisija. Įsidarbino visu (ne pilnu) etatu. Jis gauną viso dydžio (ne pilną) pensiją. Taip pat žodis „pilnas“ nevartojamas, kai kalbama apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes, pvz.: Reikia pateikti pilnesnius (turi būti išsamesnius) duomenis. Turime pilną (turi būti tvirtą) pagrindą tikėtis sėkmės. Produkcijos pagaminama mažiau dėl nepilnai (turi būti nenašiai) naudojamų įrenginių (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimai“, Vilnius, 2002). 

Prieveiksmis „pilnai“ nevartojamas tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, pvz.: Aš pilnai (turi būti visiškai) su juo sutinku. Parduodamas pilnai (turi būti visiškai) įrengtas namas. Komisija pilnai (turi būti nuodugniai, išsamiai) išnagrinėjo skundą. 

2025-05-26

Tas kuris 

Nors lietuvių kalboje žodžių tvarka sakinyje yra laisva, bet žodžio vieta nulemia loginius akcentus ir neretai vienaip ar kitaip  gali turėti įtaką sakinio prasmei.  

Esti ir tokių atvejų, kai netinkama žodžių tvarka sakinio mintį iškreipia, net padaro juokingą. Pavyzdžiui, šalutinis pažyminio sakinys turi eiti tuoj po to žodžio, kurį aiškina. Kai to nesilaikoma, gali susidaryti dviprasmybių. Pasijuokime! Ir išmokime. 

Mokyklos atviros naujovėms, kuriose gerai jaučiasi įvairių gebėjimų ir socialinių sluoksnių vaikai. Tikriausiai vaikai jaučiasi gerai mokyklose, atvirose naujovėms. 

Prašome nevesti vaiko į darželį, kuris turi temperatūros bei išorinių ligos požymių. Žinoma, darželio temperatūrą galima išmatuoti, bet greičiausiai prašoma nevesti į darželį karščiuojančio vaiko. Taigi, reiktų sakinio žodžius sudėlioti taip: Prašome karščiuojančio ir išorinių ligos požymių turinčio vaiko nevesti į darželį. 

Šiais metais asbesto atliekas jau atidavė 102 gyventojai, kurių bendras svoris 130 tonų. Kas tie gyventojai? Gal kokie stumbrai, raganosiai ar drambliai? Turėtų būti taip: Šiais metais asbesto atliekas, kurių bendras svoris 130 tonų, jau atidavė 102 gyventojai. 

Daugiau https://slidetodoc.com/sudtinio-prijungiamojo-sakinio-dmen-jungimo-klaidos-payminio-alutiniai/. 

2025-05-20

Eilė 

Eilė, visa eilė nevartotini neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas, nemažas skaičius“. Pvz.: Jau eilę metų (= Daug metų, Seniai) apie tai kalbama ir rašoma; Visa eilė (= Daug, Daugelis, Dauguma, Nemažas būrys) gyventojų gaus kompensacijas. 

VLKK Žodyno pakomisės nuomone, žodis eilė gali būti vartojamas reikšme „artimai susijusių reiškinių ar įvykių seka“, pvz.: Žemės drebėjimas įvyko 14 val. 46 min. vietos laiku, o po jo ėjo eilė smarkių pakartotinių smūgių. Rengdamiesi naujam sezonui, krepšininkai Druskininkuose sužais eilę draugiškų rungtynių. 

Žr.: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/?zodis=eil%C4%97; https://vlkk.lt/konsultacijos/4073-eile.  

2025-05-05

Trys ar treji, vieni ar vieneri? 

Su daiktavardžiais, reiškiančiais skaičiuoti galimus daiktus, bet turinčiais tik daugiskaitos galūnę, vartojami dauginiai skaitvardžiai.  

Jie daromi su priesagomis -eji, -eri iš pagrindinių skaitvardžių: dveji, dvejos, treji, trejos ketveri, ketverios, penkeri, penkerios, šešeri, šešerios, septyneri, septynerios, aštuoneri, aštuonerios devyneri, devynerios.  

Dauginiai skaitvardžiai kaitomi giminėmis ir linksniuojami kaip būdvardžiai. Turi tik daugiskaitos formas, nes vartojami kaip daugiskaitos galūnes turinčių daiktavardžių pažyminiai:  

Mūsų namuose yra d e v y n e r i o s durys;  Per pastaruosius t r e j u s metus įvyko daug svarbių renginių. 

Kiek kitaip yra su skaitvardžiu vienas. Abi šio skaitvardžio formos – tiek pagrindinė, tiek dauginė –  laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos. Pavyzdžiui: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais; Man yra tekę dalyvauti ne vieneriose (geriau vienose) varžybose. 

Tai labai gražiai iliustruoja sena lietuviška mįslė: „Penki tvartai, vienos durys.“ Joje išlaikomas senas žodžio vienas vartojimas su daugiskaitiniais daiktavardžiais.  

Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai. Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios.   

2025-04-16

Reikia mokėti

Veiksmažodžio mokė́ti reikšmė „Dabartinės kalbos žodyne“ apibūdinama taip: duoti pinigus atsilyginant už gaunamą daiktą, atliktą darbą ir pan. Brangiai ar pigiai mokam už pirkinius. Mums moka už darbą, gauname (ne)mókamų atostogų. Deja, pasitaiko, kad už gera piktu moka... Mokame ir įvairius mokesčius, skolas, baudas...

Įvardijant skirtingus mokesčius, veiksmažodis mokėti vartojamas su skirtingais priešdėliais:

• mokesčius turime sumokėti,
• sąskaitas reikia apmokėti,
• už paslaugas reikia užmokėti ir mes gauname darbo užmokestį.

Veiksmažodis apmokėti reikšme „padengti, kompensuoti kam išleistus pinigus“ vartojamas su galininku, nekonkretinant už ką mokama, pvz.: apmokėti sąskaitą (nekonkretinant, už ką mokama), apmokėti (arba sumokėti) kelionės išlaidas (ne išlaidas už kelionę).

     Patariama nevartoti reikšme „(su)mokėti, atlyginti“, jei pasakyta, už ką mokama, pvz.: Jis jau apmokėjo (= sumokėjo) už butą. Keleivis dar neapmokėjo (= neužmokėjo, nesumokėjo) už važiavimą.

2025-04-11

Apie kelnes ir skaitvardžius 

Ar niekuomet nekilo klausimas, kodėl mes žodį „kelnės“ vartojame daugiskaita – ir kodėl sakome „viena pora kelnių“, nors iš tiesų kalbame tik apie vienui vienintelį rūbą? Šis fenomenas egzistuoja ne tik mūsų gimtojoje, bet ir anglų kalboje – „pair of pants“ (liet. pora kelnių). 

Pasirodo, tam yra keli paaiškinimai. Anot vienos teorijos, žodis „pora kelnių“ kilo, kai kelnės – o tiksliau, pantalonai – buvo du atskiri vienetai: po vieną kiekvienai kojai. Abejus vienetus reikėdavo užsidėti vienu metu, o jie būdavo sujungiami ties juosmeniu. Tad vadinti šias dvi rūbo dalis kelnėmis, kai daiktų iš tiesų yra daugiau nei vienas, atrodė logiška. Ir jų pavadinimas išliko toks pat kelnėms net ir susijungus į vieną drabužį. Tiesa, šiai teorijai paremti nėra daug įrodymų, o tik logiški išvedžiojimai. 

Yra dar viena teorija šiai lingvistinei keistenybei paaiškinti. Žodis „kelnės“ yra plurale tantum. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „tik daugiskaita“, arba kitaip sakant – daiktavardis, kuris vartojamas tik daugiskaitos formoje, arba naudojamas daugiskaitos forma tam tikromis aplinkybėmis. Dvigubi daiktai (tie, kurie gali būti padalinti į du) – tokie kaip kelnės – patenka būtent į šią kategoriją ir įprastai vartojami daugiskaitos forma, nors iš tiesų kalbama tik apie vieną daiktą: replės, akiniai, žirklės ir kt. 

Pagal „Encyclopedia Britannica“ 

Čia derėtų prisiminti, kad su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartojami dauginiai skaitvardžiai (dveji, dvejos, treji, trejos ir t. t.) ir įvardžiai abeji, abejos, pvz.: dvejos durys, abejos rungtynės, ketveri marškiniai. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą, pvz.: per keturias dienas, penki susitikimai, po trijų savaičių. 

Daiktavardis taisyklė turi reikšmę „teiginys, kuriuo reiškiamas dėsnis, principas, norma, savybė ir pan.“ ir turi vienaskaitos ir daugiskaitos formas. Daugiskaitos forma taisyklės savarankiškėja – reiškia tam tikrą nustatytą tvarką ir tą tvarką tiksliai papunkčiui reglamentuojantį dokumentą, pvz.: kelių eismo taisyklės, vidaus tvarkos taisyklės. Dar plg.: nuostatas „teiginys“ ir nuostatai (daugiskaitinis daiktavardis) „kurią nors veiklos sritį apimančių taisyklių rinkinys; įstaigos, jos organo veiklos taisyklės“. Dokumento, nuostatų rinkinio reikšme taisykles taip pat galima traktuoti kaip daugiskaitinį daiktavardį, su juo tada dera dauginiai skaitvardžiai. Taigi taisyklinga sakyti Parengėme ketverias taisykles (t. y. keturis taisyklių rinkinius, dokumentus) ir Parengėme keturias taisykles (t. y. keturis teiginius, punktus). 

O kaipgi su vienu? Sena mįslė Penki tvartai vienos durys išlaikė tokį pat seną žodžio vienas vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai. 

Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios. Pamažu nauji dauginiai skaitvardžiai vieneri, vienerios tapo įprasti. 

Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos. Pavyzdžiui: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais; Piršliu jam yra tekę būti ne vieneriose (geriau vienose) vestuvėse. 

Pagal VLKK konsultacijų banko įrašus 

2025-03-26

Kas, ko, kam, ką, kuo ir kur, kame?

Vardlankis, gimlankis, duodlankis, skundlankis, taislankis, vietlankis, šauklankis arba vadintlankis. Ar žinote, kas tai? Ogi senieji linksnių pavadinimai. Linksnis XIX a. buvo vadinamas lanku arba lankiu. Poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas šiuos pavadinimus išvertė iš lotynų kalbos, bet naujadarai neprigijo, nes to meto literatūros kūrėjams jie pasirodė gremėzdiški.  

Dabar vartojamus linksnių pavadinimus pirmoje XX a. pusėje pasiūlė mūsų bendrinės kalbos kūrėjas ir normintojas Jonas Jablonskis, įdiegęs daugybę naujadarų, parašęs ne vieną lietuvių kalbos vadovėlį, mokęs taisyklingai vartoti linksnius ir prielinksnius. 

Yra ko mokytis ir šiuo metu. Neretai dar pasitaiko linksnių vartojimo klaidų, tad dažnai tenka konsultuoti, kokio linksnio reikia viename ar kitame žodžių junginyje. Dažniausiais patarimais dalinuosi ir šiame straipsnyje.  

Vardininkas (ne įnagininkas) turėtų būti pasirenkamas nuolatiniam būviui reikšti. Sąraše jis buvo pirmas (ne pirmu), todėl atrodė toks patenkintas (ne tokiu patenkintu). Ar būdami turtingesni (ne turtingesniais) jaučiamės laimingesni (ne laimingesniais)? 

Kilmininkas (ne naudininkas) reikalingas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan. tikslui reikšti. Prašome užeiti pietų (ne pietums), sustoti kavos (ne kavai). Teatras išvyko gastrolių (ne gastrolėms). Todėl ir Kaišiadoryse kviečiame sustoti kultūros. Kartais dar tinka ir bendratis: susirinko pietauti, stabtelėjo atsigerti, išvyko gastroliuoti.  

Naudininkas vartojamas su veiksmažodžiu atstovauti. Komanda atstovaus mokyklai (ne mokyklą) respublikiniame konkurse. Didžiuojamės atstovaudami Lietuvai (ne Lietuvą) olimpiadoje. 

Galininkas reikalingas veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiu prieiti. Kaip sakome priėjome upę, kalną, namus, taip sakykime ir priėjome išvadą, bendrą nuomonę (arba prie išvados, prie bendros nuomonės, tik ne priėjome išvados, bendros nuomonės). 

Įnagininkas pasitelkiamas daikto būviui, būsenai ar požymiui, veikimo sričiai (bet ne vietai!) reikšti. Spėjau įsitikinti jų teisingumu ir sąžiningumu (ne teisingume ir sąžiningume). Asmuo įtariamas sunkiu nusikaltimu (ne sunkiame nusikaltime). Dirba dviem etatais (ne dviejuose etatuose). Serga lengva gripo forma (ne lengvoje formoje). 

Vietininkas lietuvių kalboje dažniausiai siejamas su veiksmažodžiais ir žymi veiksmo vietą: Rytuose jau švito. Kieme subildėjo vežimas. Gali reikšti ir laiko sąvokas, laiko tarpą, kuriuo vyksta veiksmas: Parėjome vakare. Kai kurių abstrakčios reikšmės daiktavardžių vietininkas gali nusakyti ir veiksmo būdą: Gyvenome varge, skolose, bet santaikoje.  

Tarmėse vis dar vartojamas iliatyvas, rodantis veiksmo kryptį į tam tikrą vietą (miškañ). Senovės raštuose ir lietuvių kalbos ploto pakraščių tarmėse yra išlikusių ir kitų vietininkų formų: adesyvas (rodo vietą, prie kurios vyksta veiksmas – miškíep) ir aliatyvas (rodo veiksmo kryptį prie daikto – miškóp). Bet šias formas jau beveik išstūmusios prielinksnių konstrukcijos. 

Šauksmininkas, ne vardininkas vartojamas kreipiniui reikšti. Gydytojau (ne Gydytojas), ar man užteks šių vaistų mėnesiui? Bet priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, galime pradėti susirinkimą. 

Kas, ko, kam, ką, kuo ir kur, kame...  Užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, mūsų linksniavimo sistema atrodo labai sudėtinga: skirtinguose sakiniuose tas pats daiktavardis atsako vis į kitą klausimą ir turi vis kitą galūnę. Ir dar tų galūnių rašyba! O mums patiems?