Gramatika ir žodynas

2024-12-06

Kaip taip gavosi,

kad dainose ir reklamoje girdime klaidingai vartojamą veiksmažodį?

Matyt, reikia priminti, kad veiksmažodis gautis nevartotinas savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas.

Gautis reiškia:

1. taisytis, gaivintis: Žemė po lietaus gaunasi. Gyvuliai gaunasi (tunka). senelis po ligos gaunasi (sveiksta). 

https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/zodziu-ir-junginiu-reiksmes-klaidos 

---

2024-11-15

Ar galima įteikti nominaciją? 

Nominuoti – įvardyti, pavadinti, skirti kurioms nors pareigoms. Tarptautinis veiksmažodis nominuoti vartojamas ir su naudininku – reikšme „pristatyti kam“, pvz.: mokslo pažangos premijai nominuoti trijų skirtingų sričių atstovai, ir su įnagininku – reikšme „apdovanoti kuo“ , pvz.: spektaklio kūrėjai nominuoti keturiais „Oskarais“. 

Reikėtų atsiminti, kad kultūros šviesuoliams negali būti teikiama „Aitvaro“, „Varpo“ ar „Dobilo“ nominacija, žmonės yra nominuojami, tai yra įvardijami, už nuopelnus, teikiamos kandidatūros nominacijoms. Sakykime: Bačkonių ekologinis ūkis nominuotas (įvardintas) už gamtai palankius ūkininkavimo principus ir jam įteikta simbolinė statulėlė, ne nominacija.  

Taigi nominacijos teikti negalima, nes ji – ne daiktas, jos nepačiupinėsi. Teikime aitvarus, dobilus, varpus, gėles, suvenyrus, bet ne nominacijas. 

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banko įrašą 

---

2024-09-20

Kada (ne)tinka žodis „pilnas“

Žodis „pilnas“ lietuvių kalboje turi keletą reikšmių. Pilnu galime vadinti tai, kas yra visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas, pvz.: Pilnas stiklainis uogienės. Akys pilnos ašarų. Salė pilna žmonių. Pilnu taip pat galima vadinti tą, kuris ko nors daug turi, pvz.: Kelias pilnas duobių. Diktante pilna klaidų. Žodis „pilnas“ gali būti vartojamas perkeltine reikšme „apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“, pvz.: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės. 

Žodis „pilnas“ nevartotinas, kai kalbama apie baigtinį kiekį, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo, pvz.: Sumokėjo visą (ne pilną) kelialapio kainą. Susirinko visa (ne pilnos sudėties) komisija. Įsidarbino visu (ne pilnu) etatu. Jis gauną viso dydžio (ne pilną) pensiją. Taip pat žodis „pilnas“ nevartojamas, kai kalbama apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes, pvz.: Reikia pateikti išsamesnius (ne pilnesnius) duomenis. Turime tvirtą (ne pilną) pagrindą tikėtis sėkmės. Produkcijos pagaminama mažiau dėl nenašiai (ne nepilnai) naudojamų įrenginių (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimai“, Vilnius, 2002). 

Prieveiksmis „pilnai“ nevartojamas tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, pvz.: Aš pilnai (turi būti visiškai) su juo sutinku. Parduodamas pilnai (turi būti visiškai) įrengtas namas. Komisija pilnai (turi būtinuodugniai, išsamiai) išnagrinėjo skundą. 

---

2024-09-06

Ar „tapti turtingu“, ar „tapti turtingam“? 

Tapti turtingu ponu  galima, nes ponas – daiktavardis.  Šiuo atveju būdvardis turtingas eina derinamuoju pažyminiu, kurį deriname su daiktavardžiu (pažymimuoju žodžiu) gimine, skaičiumi ir linksniu. Tačiau būviui reikšti vietoj naudininko nevartotinas būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas: Kaip tapti turtingu (taisoma turtingam, nes deriname prie numanomo man) (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p.84). Būdvardžių ir būdvardiškai vartojamų žodžių įnagininkas nevartotinas ir vietoj vardininko, kilmininko ar galininko: Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)? Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo). Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę).   

---

2024-08-21

Priesagos -inėti (-dinėti) vartojimas 

Tai veiksmažodžių priesaga, kuri dėl slavų kalbų poveikio, ypač didžiuosiuose miestuose ar šalia slavų esančioje pietų aukštaičių tarmėje, dažnai pavartojama ne savo reikšme – netinkamai, be reikalo. Visada tinka iš veiksmažodžių su priesaga -inėti (-dinėti) padaromi kartotiniai veiksmažodžiai: vaikštinėti, puldinėti, bėginėti, šokinėti, slampinėti, gulinėti, sirginėti (t. y. po truputį sirgti, sirguliuoti). Kartais kartojimo gali ir nebūti, bet pabrėžiama priešdėlinio veiksmažodžio veiksmo trukmė: atsakinėti pamoką, įrodinėti teoremą. Retkarčiais vartotina pasirinktinai: peržiūrinėti, perrašinėti ir peržiūrėti, perrašyti užrašus, suvestines. 
Priesaga -inėti (-dinėti) nevartotina reiškiant ilgą tęstinį veiksmą – ištisinį, nuoseklų, o ne kartojamą, pvz.: Jis jau baigia (ne baiginėja) mokyklą, arba kai kartojimas yra toks reguliarus, nuolatinis, kad lieka tarsi nesvarbus, neakcentuotinas, pvz.: Ministras priima (ne priiminėja ar priimdinėja) antradieniais. 

Štai šią priesagą turinčių veiksmažodžių klaidingos vartosenos pavyzdžiai, imti iš raštų ir miestiečių kalbos: Modelius jau baiginėjam (= baigiam), rytoj atidavinėsim (= atiduosim) vadovui. Jie ne vietoj pereidinėja gatvę (= pereina gatvę; eina per gatvę). Jam įteikinės (= įteiks) medalį (juk ne daug kartų įteikinės); ta pati klaida: Vaikai garbingam svečiui įteikinėjo (= įteikė) gėlių. Parduotuvė jau užsidarinėja (= uždaroma). Priimdinėk (= Imk) iš manęs plytas. Atsiiminėdama (= Atsiimdama) dovaną, ji gražiai padėkojo. Jie išgerdinėja (= kartais išgeria, o gal net geria, girtauja). Imtynininkas dabar pralaiminėja (= pralaimi). Jis nuo pat pradžių pralaiminėjo (= atsiliko; taškų nerinko; taškus prarasdavo). Sportininkė nuo varžovės atsilikinėja (= atsilieka) puse minutės. Dabar sportininkas įveikinėja (= įveikia, stengiasi įveikti) kliūtį. Prieš tai apšildinėjo (= apšilo), kėlinėjo (= kėlė, kilnojo) svarsčius. Atrakinėdamas (= (At)rakindamas) duris, jis atsargiai apsidairė. Vaikinas buvo sužeistas, kai išeidinėjo (= ėjo) iš buto. Aš pas jus atlikinėjau (= atlikau) praktiką. Dabar nusikaltėliai atlikinėja (= atlieka) bausmę.

---

 2024-05-24

Šampūnas praturtintas vitaminais / vanduo praturtintas mineralais – ar gerai? 

Negerai.  

Praturtintas netinka su įnagininku (kuo?). Jei norite pasakyti, kad ko nors papildomai įdėta, reikėtų sakyti papildytas kuo ar kaip kitaip, pvz.: šampūnas papildytas vitaminais /  vanduo papildytas mineralais; šampūnas su vitaminais / vanduo su mineralais; šampūnas, turintis vitaminų / vanduo, turintis mineralų. 

O štai mėgstama veikla žmogų praturtina – gerai.  

---

2024-05-10

Ar vartotini naudininkai „pradžiai“, „pabaigai“?

Veiksmo pradžiai ar pabaigai reikšti, kai nėra paskirties, vartotinas vietininkas (naudininkas vengtinas):

Pradžiai (taisoma Iš pradžių; Pirmiausia; Pradžioje) atlikime tokį testą.

Paskaitos pabaigai  (taisoma pabaigoje; Baigiantis paskaitai) – keletas svarbių patarimų.

Naudininkas nevartotinas ir konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, pvz.:

Šiai dienai (taisoma Šiandien; Šiuo metu; Dabar) įmonėje dirba vienas užsienietis.

Metų pabaigai (taisoma pabaigoje) remonto darbai bus baigti.

Naudininkai pradžiai, pabaigai galimi, kai veiksmas susijęs su paskirtimi:

Gyvenimo pradžiai vaikai jau susitaupė.

Ir pabaigoje norėčiau pasakyti: kalbos kultūra – mūsų kultūros dalis. 

Žr.: Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 53;

https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/linksniu-vartojimo.

---

2024-04-29

Kaip vertinamas veiksmažodis „įtakoti“?

Veiksmažodis įtakoti kalbininkų vertinamas nevienodai.

Vienų vertinimu, įtakoti yra knyginis, nesisteminis darinys, pasidarytas pagal kitų kalbų analogiją (plg. rus. влиять). Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai paprastai nedaromi. Veiksmažodis įtakoti taip paplito dėl daugiareikšmiškumo ir dėl to, kad lietuvių kalba yra veiksmažodžių kalba, todėl norisi ieškoti veiksmažodinės formos net ten, kur jos nėra.

Šį vertinį, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, siūloma keisti žodžiais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat junginiais daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos. Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą dar galėtų būti vartojamas knygiškesnis daryti poveikį arba vaizdingesnis palikti pėdsaką.

Kitų kalbininkų nuomone, veiksmažodis įtakoti, kaip ir daiktavardis įtaka, yra ne darinys, o vertinys, europeizmas, ir turėtų būti vertinamas kaip bendrinėje kalboje vartotinas žodis. Dar plg. vok. dktv. der Einfluss,  veiksmaž. beeinflussen.

Kadangi veiksmažodis įtakoti yra nesistemiškas darinys,  darybos nesistemiškumas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiamasi rekomenduojant nevartoti šio veiksmažodžio formų ir iš jų padarytų vedinių.

Daugiau – Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“ - Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt).

---

2024-04-26

Galimybės

Mūsų kalba tokia turtinga – kiekvienai svetimybei pakeisti turime po keletą žodžių, pvz.:

ofisas (= įstaiga, būstinė, kontora, biuras);

apart (= be, išskyrus);

bardakas (= netvarka, jovalas, balaganas);

tu čia prie ko (= tu čia kuo dėtas, kuo kaltas);

neužilgo (= netrukus, tuojau, greitai, veikiai);

taip gavosi (= išėjo, pasidarė, atsitiko);

išsireikšti (= pasakyti, pareikšti);

atsiprašau už išsireiškimą (= pasakymą, posakį);

kas liečia elgesį (= o dėl; dėl elgesio);

pasimokys, kas liečia elgesį (= pasimokys elgesio).

Tad kalbėkime ir rašykime taisyklingai. 

---

2024-04-19

Viskas apie klausimą  

1) Klausimas – kreipimasis, į kurį norima gauti atsakymą:  Ar jau visi susirinkę? Ar galite balsuoti? 

2) Klausimas – reikalas, dalykas, problema: Šis klausimas svarstomas antrą kartą. 

Duoti (užduoti) // pateikti klausimą (-us) – artimos reikšmės ir lygios vertės pasakymai: Susirinkusieji uždavė (pateikė) daug klausimų. 

Apsvarstyti, išnagrinėti klausimą (-us) – netinka išrišti, išžiūrėti klausimą. Apsvarstėme (aptarėme, išnagrinėjome) visus klausimus. Posėdyje svarstyti (aptarti, išnagrinėti) svarbūs klausimai. 

Tačiau žodis klausimas kartais vartojamas be reikalo, kur reikėtų minėti ne klausimą, o patį dalyką: Buvo svarstomas gatvių apšvietimo klausimas (=svarstomi gatvių apšvietimo reikalai; 

aptariamas gatvių apšvietimas). 

Kelti klausimą (-us) – pasiūlyti, pateikti klausimą; galima iškelti klausimą (netinka pakelti, pastatyti klausimą – tai vertiniai iš rusų kalbos): Klausimą kelsime dar kartą. Kyla vis naujų klausimų (netinka vis nauji klausimai). 

Spręsti klausimą (-us) – bendros reikšmės kanceliarizmas: Nutarta spręsti šiukšlių išvežimo klausimą. Išspręstas gatvių apšvietimo klausimas (neaišku, kas konkrečiai padaryta). 

Įtraukti klausimą(-us) į darbotvarkę, išbraukti iš darbotvarkės – netinka įjungti (išjungti) klausimą (-us). 

Paklausimas – oficialus pareigūnui pateiktas klausimas, apimantis tam tikrą problemą (netinka užklausimas): Nutarė pateikti paklausimą, kreiptis su paklausimu. 

Kas turi klausimų? Kas dar norėtų paklausti? – netinka pas ką yra klausimų? 

Koks kitas klausimas? – netinka Koks sekantis klausimas? 

Pateikė daug (daugybę) klausimų – netinka eilę (visą eilę) klausimų. 

Klausimai aptarti (apsvarstyti, išnagrinėti) – netinka klausimai išsemti. 

Žodis klausimas visada kirčiuojamas šaknyje: klausimai, klausimų, klausimams, klausimais, klausimuose – ne klausimai, klausimų, klausimams, klausimais, klausimuose (klausimuose).

Ar dar kyla kokių klausimų? 

---

2024-01-25

Ar reikalingos svetimybės parkingas, parkuoti, parkavimas?

Parkingas – vengtina svetimybė, t. y. neįteisinta kaip bendrinės kalbos norma, atėjusi iš anglų kalbos. Lietuviškas šio žodžio atitikmuo – automobilių aikštelė.

Skoliniai parkuoti, parkavimas vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai, t. y. prireikus (pvz., atsižvelgus į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojami bendrinėje kalboje, bet pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui, ypač prestižinėje bendrinėje kalboje.

Tad kam gi vartoti skolinį, jei lietuviškai galime suprantamai ir aiškiai pasakyti automobilį pastatyti, o ne automobilį parkuoti. Automobilių parkavimas – tai automobilių statymas, automobilių stovėjimas. Požeminis automobilių parkingas – tai požeminė automobilių aikštelė.

Kalbėdami apie automobilių pastatymą, neturėtume pristigti lietuviškų žodžių.

---

2024-01-12

Ar vartotinas žodis ,,stovis“?

Stovis nevartotinas asmenų, daiktų ir reiškinių būklės reikšme, pvz.: ne stovis, o sveikatos būklė, pastato būklė,  mašinos techninė būklė.

Dviguba klaida – kokiame stovyje, nevartotinas pats žodis, juo labiau jo vietininko forma, pvz.: Namas buvo gerame stovyje (= Namo būklė visai gera. Namas dar visai geras). Tokiame stovyje (= tokios būklės) ligonio išleisti negalime. T4vus radome girtame stovyje (= girtus). 

Stovėjimo reikšme šį žodį vartoti galima. Pvz., Jam stovis eilėje nepatinka (DLKZ).

---

2023-10-13

Pasakymai su ,,priduoti“ 

Ar taisyklinga „priduoti patalpą“ (patalpa priduota apsaugai)?  

Veiksmažodis priduoti nevartotinas, kai nėra sąsajos su gabenimu ir įteikimu. Taigi vartotini pasakymai: patalpa perduota saugoti, patalpa atiduota saugoti; jei kalbama apie signalizaciją, –  įjungti (išjungti) (patalpos) signalizaciją. 

Ar galima „priduoti objektą Valstybinei komisijai“?  

Ne priduoti, o atiduoti vertinti. Todėl ne Priduoti objektą Valstybinei komisijai, o Objektą atiduoti Valstybinei komisijai vertinti.  

Ar taisyklinga sakyti „priduoti“ sakinyje: „Butelį lengviau nusipirkti nei priduoti“?  

Junginys priduoti butelį (butelius) yra taisyklingas, veiksmažodis priduoti galimas vartoti, kai kalbama apie atnešimą ir įteikimą (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, Vilnius, 2003). Tinka sakyti: priduoti makulatūrą, priduoti nenaudojamą buitinę techniką, priduoti metalų laužą. 

---

2023-10-06

Trys ar treji, vieni ar vieneri?

Su daiktavardžiais, reiškiančiais skaičiuoti galimus daiktus, bet turinčiais tik daugiskaitos galūnę, vartojami dauginiai skaitvardžiai.

Jie daromi su priesagomis -eji, -eri iš pagrindinių skaitvardžių: dveji, dvejos, treji, trejos ketveri, ketverios, penkeri, penkerios, šešeri, šešerios, septyneri, septynerios, aštuoneri, aštuonerios devyneri, devynerios.

Dauginiai skaitvardžiai kaitomi giminėmis ir linksniuojami kaip būdvardžiai. Turi tik daugiskaitos formas, nes vartojami kaip daugiskaitos galūnes turinčių daiktavardžių pažyminiai:

Mūsų namuose yra d e v y n e r i o s durys. (r.); Per pastaruosius t r e j u s metus įvyko daug svarbių renginių.

Kiek kitaip yra su skaitvardžiu vienas. Abi šio skaitvardžio formos – tiek pagrindinė, tiek dauginė –  laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos. Pavyzdžiui: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais; Man yra tekę dalyvauti ne vieneriose (geriau vienose) varžybose.

Tai labai gražiai iliustruoja sena lietuviška mįslė: „Penki tvartai, vienos durys.“ Joje išlaikomas senas žodžio vienas vartojimas su daugiskaitiniais daiktavardžiais.

Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai. Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios.  

---

2023-09-22

Ar vartotinas žodis ,,dalinai“? 

Geriau iš dalies, pvz.: Dalinai (geriau Iš dalies) tėvai kaltę pripažino; Žadėjo tik dalinai atlyginti nuostolius (iš dalies atlyginti; atlyginti tik dalį nuostolių). 

---

2023-09-15

Kada vartotinas žodis ,,patalpinti“? 

Patalpinti nevartotinas paprasto įrašymo, išspausdinimo, apgyvendinimo reikšmėmis, kai neturimas galvoje tilpimas, pvz.: Prašom laikraštyje patalpinti (= išspausdinti) skelbimą; Vaikus patalpino (=apgyvendino) globos namuose; atidavė arba priėmė į globos namus. Informacija talpinama (=skelbiama) interneto svetainėje. 

---

2023-09-08

Ar vartotinas žodis ,,apjungti“? 

Apjungti – nevartotinos priešdėlinės sandaros veiksmažodis; turi būti jungti, (su)jungti, (su)vienyti. Pvz.: Kaimo bendruomenė apjungia (= jungia, sujungia) visus gyventojus; Bendras darbas apjungė (=sujungė, suvienijo) žmones; Projektas apjungia (= sujungia) Lietuvos Respublikos institucijas, savivaldybes, aukštųjų mokyklų studentus ir architektus profesionalus drauge kurti Lietuvos ateities miestus.

---

2023-09-01

Ar vartotinas žodis „gerbūvis“?

Gerbūvis – netaisyklingas vertinys, kuris laikomas didžiąja kalbos klaida. Vietoj žodžio gerbūvis galime vartoti žodžius:

1. gerovė, pvz.: Bendruomenė rūpinasi žmonių gerbūviu (= gerove);
2. aplinka, pvz.: Darbų metu sutvarkytas gerbūvis (= sutvarkyta aplinka);
3. aplinkotvarka, pvz.: Ieškoma lėšų miesto gerbūviui (=aplinkotvarkai).

---

2023-08-14

Žolinė ar Žolinės?

     Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Tik vienaskaitos forma (Žolinė) teikiama ir žodynuose: „Bendrinės lietuvių kalbos“, „Dabartinės lietuvių kalbos“ ir „Lietuvių kalbos“ (Vilnius, t. 20, p. 967).

     Šventės pavadinimas kirčiuojamas dvejopai. Pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei: Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę..., tačiau galimas ir 1-osios kirčiuotės variantas: Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę... (žr. min. žodynus; „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną“, 2008).

---

2023-07-07

Kada vartotinas žodis paskaičiuoti? 

Paskaičiuoti – tam tikrą laiką skaičiuoti arba apytikriai suskaičiuoti. 

Pvz.: Paskaičiavome ir supratome, kad šiemet patirsime daug nuostolių. 

Nevartotinas tikslaus apskaičiavimo ir galutinio suskaičiavimo reikšme.

Pvz.:  Jau paskaičiuotas (= apskaičiuotas, suskaičiuotas) kiekvieno darbuotojo atlyginimas. 

---

2023-04-26

Mokytis ko ar ką? 

Mokytis su galininku vartojamas kalbant apie konkretų dalyką: Parėjęs iš mokyklos, jis pirmiausia mokosi matematiką, o paskui – anglų kalbą. Mokausi naują gramatikos taisyklę. 

Kilmininkas vartojamas kalbant apie mokymosi objektą kaip visumą: Universitete jis mokosi matematikos, geografijos, chemijos. Šią pamoką mokysimės rašybos. Noriu mokytis anglų kalbos (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 58). 

---

2023-04-14

Šiai dienai

Kokie balsavimo rezultatai šiai valandai, kiek šiai dienai turiu atostogų? Ar gerai?

NE! Jei nėra paskirties, naudininkas netinka. Kokie balsavimo rezultatai šiai valandai (= šią valandą / iki šios valandos)? Kiek turiu atostogų šiai dienai (= Kiek atostogų turiu sukaupęs šiandien / iki šios dienos)? 2021 metų pradžiai (= pradžioje) Kaišiadorių rajone gyveno 29 188 gyventojai.

Naudininkas tiktų tokiuose sakiniuose, kuriuose nurodoma paskirtis, pvz.: 

Būtent šiai dienai (jubiliejui, inauguracijai ar pan.) pasisiūdinau kostiumą.

Šiai šventei ruošiausi visą mėnesį.

Velykoms išsikepiau mielinį pyragą ar pan.

---

2023-04-03

Nesant

Padalyvis nesant (svarbu įsidėmėti paties padalyvio rašybą: šio žodžio priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja, todėl rašoma viena balsė e – nesant (iš ne + esant), taip pat nesu (iš ne + esu), nesi, nesame, nesate, 3-iojo asmens forma – nėra) vartotinas su to paties linksnio vardažodžiais kaip ir veiksmažodis nėra, t. y. ne su naudininku, o su kilmininku – nesant ko, pvz.: raštus pasirašo skyriaus vedėjas, jam nesant (= jo nesant) – vedėjo pavaduotojas; posėdžiams vadovauja pirmininkas, jam nesant (= jo nesant) – sekretorius.

Primintina, kad daug kur geriau vartoti pasakymus kai nėra, jei nėra, pvz.: Jei nėra vedėjo, raštus pasirašo pavaduotojas.

---

2023-03-31

Sekantis

Neretai mūsų kalboje pasitaiko dalyvio sekantis, sekanti bei prieveiksmio sekančiai netaisyklingo vartojimo atvejų. Kokios dalyvio „sekantis (sekanti)“ vartojimo klaidos? Derėtų įsidėmėti, kad šis dalyvis nevartotinas reikšmėmis „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą) bei „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą). Todėl sakome ne Darbus pasiskirstėme sekančiai, o Darbus pasiskirstėme taip (šitaip); Ne Norėdamas paaiškinti situaciją, pranešu sekantį, bet Norėdamas paaiškinti situaciją pranešu štai ką.

Be to, dalyvis sekantis (sekanti) taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Šį klausimą svarstysime sekančiame (taisoma kitame, ateinančiame, artimiausiame) posėdyje. Koks sekantis (taisoma kitas) darbotvarkės klausimas. Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią) pasitarimą bus pranešta elektroniniu paštu.

Žodis sekantis turi nemažai reikšmių: einantis iš paskos, stebintis judantį daiktą, kieno nors veikimą, besidomintis, besielgiantis panašiai kaip kitas, pasakojantis. Todėl tinkamai pavartotas tokiuose sakiniuose: Gerokai baugino mane sekantis žmogus; Vaikas, žvilgsniu sekantis praeivius, atrodė labai liūdnas; Stebėtojai, atidžiai sekantys rinkimų eigą, pastebi pažeidimų;  Atminty išliko vaikams pasakas sekanti laidos vedėja Beta ir pan.

---

2023-03-21

Apie tai, kas rūpi

Rūpestis – ne visai tas pats, kas rūpinimasis.

Rūpestis yra nerimas, vaizdžiai tariant, galvos skausmas dėl ko nors, o rūpinimasis – veikimas, pastangos siekiant padėti, todėl visai netinka sakyti rūpestis kuo. 

Jei kuo, tai tik rūpinimasis, pvz., rūpinimasis (NE rūpestis!) pagyvenusiais žmonėmis, beglobiais gyvūnais. 

O jei jau rūpestis, tai tik dėl ko, pvz., rūpesčių dėl ko nors turi kiekvienas. 

---

2023-03-16

Kada remiantis, kada remdamasis?

Dokumentų rengėjai mėgsta pastraipą pradėti remiantis, atsižvelgiant, vadovaujantis, nepaisydami, koks paskui bus sakinys – su veikėju ar be jo. 

Remiantis, atsižvelgiant, vadovaujantis tinka beasmeniame (kai veikėjo nėra) sakinyje, pvz., remiantis rekomendacijomis, buvo priimtas nutarimas; atsižvelgiant į darbuotojo prašymą, suteiktos nemokamos atostogas; vadovaujantis taisyklių 3 punktu, parengtas veiksmų planas.

O kai sakinyje veikėjas yra, privalu vartoti pusdalyvį (atitinkamai derinant giminę ir skaičių), pvz.: remdamasi rekomendacijomis, komisija (VEIKĖJA)  priėmė nutarimą; atsižvelgdamas į darbuotojo prašymą, suteikiu (VEIKĖJAS – AŠ) nemokamas atostogas;  vadovaudamiesi taisyklių 3 punktu, parengėme (VEIKĖJAS – MES) veiksmų planą.   

---

2023-02-24

Atstovauti

Šį kartą turiu atstovauti lietuvių kalbos gramatikai ir ginti nepelnytai ignoruojamą naudininko linksnį.

Prasidėjus rinkimų kampanijai, mūsų gerbiamieji kandidatai į merus ir savivaldybės tarybos narius deklaruoja vis ką nors  atstovaujantys: Atstovauju XX partiją; Atstovaujame NN sąjungą ir t. t. Bet reikėtų sakyti kitaip. Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko: atstovauti Lietuvai, savivaldybei, mokyklai, komisijai ir pan.

Atstoti galima KĄ, o atstovauti reikia KAM. Partijų, sąjungų ir sąjūdžių Jūs neatstojate – Jūs jiems atstovaujate.

Geri Jūsų darbai reikalingi gyventojams, tad atstovaujate savo rinkėjų interesams (ne savo rinkėjams ir ne jų interesus).

http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/?zodis=atstovauti 

https://vlkk.lt/konsultacijos/3526-atstovauti-kam

---

2023-01-13

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai 

Iš abstraktų nedarykime vedinių su priesaga -inis  – turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa,

o priešrinkiminius debatus ar pažadus keiskite į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus. 

---

2022-12-29

Atsargius ar atsargiems?

Permainingi orai – tai lietus, tai šaltis, tai šlapdriba, tai lijundra – jau kuris laikas pėsčiuosius ir vairuotojus ragina būti atsargius ar atsargiems? 

Būtent! Atsargius. Kodėl? Todėl, kad vairuotojus, pėsčiuosius (ką?).

Jeigu liepia vairuotojams, pėstiesiems būti, tada atsargiems (tikrai ne atsargiais). 

Taigi, Mes turime būti atsargūs; Mums reikia būti atsargiems; Mus prašo būti atsargius.

---

2022-12-02

Mes mylim vienas kitą, bet sunku pažinti vienam kitą

Taisyklė paprasta – tereikia iškelti klausimą, ir žinosit, kokį linksnį vartoti: 

Pirmiausia privalu vienas (KAM? taisoma vienam) kitą pažinti.

Reikia užjausti vienas (KAM? taisoma vienam) kitą. 

Reikia išmokti vienas (KAM? taisoma vienam) su kitu kalbėti atvirai. 

Mums nėra priežasties įtarinėti vieni (KAM? taisoma vieniems) kitus. 

Būtina pažinti, gerbti vienas (KAM? taisoma vienam) kitą. 

Ir įtarti, kritikuoti galima vienas (KAM? taisoma vienam) kitą.

Tenka gyventi  kiekvienas (KAM? taisoma kiekvienam) atskirai.

Svarbu ir meilė, atsakomybė vienas (KIENO? taisoma vieno) kitam.

Mes siekiame, kad pranyktų nepasitikėjimas vieni (KIENO? taisoma vienų) kitais.

Bet mes (KAS?) mylim vienas kitą; džiaugiamės (KAS?) vieni kitais; gyvenam (KAS?) kiekvienas atskirai ir pan.

---

2022-11-10

Ar ne per dažnai pergyvename? 

 Savo kasdieninėje kalboje esame per daug įpratę vartoti veiksmažodį pergyventi. Kartais jį vartojame ir vietoje veiksmažodžių jaudintis, sielotis, sielvartauti, graužtis, krimstis, rūpintis, nerimauti, liūdėti, kęsti, kentėti... Paprastai šis veiksmažodis vartojamas dviem reikšmėmis: 1. patirti gyvenime, išgyventi: Jis labai daug – ir šilto, ir šalto – pergyvenęs žmogus. Aš pergyvenau didelį džiaugsmą. Mūsų tėvynė pergyveno skaudžią okupaciją. 2. ilgiau gyventi už kitą: Jis ir savo vaikus pergyveno. Žmona pergyveno vyrą. 

O štai keletas pavyzdžių, kuriuose pergyventi vartojamas ne visai savo vietoje: Kai tu susirgai, aš labai pergyvenau (= jaudinausi, rūpinausi). Vaikinas labai pergyvena (= sielojasi, liūdi), kad dar nerado darbo. Jis labai pergyveno (= kentėjo, sielvartavo) dėl savo tėvo mirties. Motina labai pergyvena (= nerimauja), kai dukra ilgai negrįžta namo. 

Tad veiksmažodis pergyventi nėra netinkamas, tik jį reikia vartoti ten, kur jis tinka. 

---

2022-10-26

Eilė

Eilė, visa eilė nevartotini neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas, nemažas skaičius“. Pvz.: Jau eilę metų (= Daug metų, Seniai) apie tai kalbama ir rašoma; Visa eilė (= Daug, Daugelis, Dauguma, Nemažas būrys) gyventojų gaus kompensacijas.

VLKK Žodyno pakomisės nuomone, žodis eilė gali būti vartojamas reikšme „artimai susijusių reiškinių ar įvykių seka“, pvz.: Žemės drebėjimas įvyko 14 val. 46 min. vietos laiku, o po jo ėjo eilė smarkių pakartotinių smūgių. Rengdamiesi naujam sezonui, krepšininkai Druskininkuose sužais eilę draugiškų rungtynių.

Žr.: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/?zodis=eil%C4%97; https://vlkk.lt/konsultacijos/4073-eile.

---

2022-09-13

Apie gerą laiką

– Lukai, ką čia turi?

– Turiu pusę pakelio traškučių. Nori – pasidalinsiu?

– Ar tu turi proto? Nesveika tokį šlamštą pilvan kišti? Imk geriau obuolį.

– Obuolių ir namie turime. Ačiū. Nesinori šiandien. Va, penktadienį turėsime progą sesės iškepto obuolių pyrago paragauti.

– Ak, tai laukia šventė?!

– Turėsime gerą laiką!

– Lukai, ką tu čia dabar šneki? Juk taip nevalia sakyti. Lietuvių kalbos žodyne galima rasti daugiau kaip 30 žodžio „turėti“ reikšmių. Įsivaizduoji? Bet iš anglų kalbos pažodžiui išverstas posakis turėti gerą laiką, dažnai vartojamas jaunimo radijo ir televizijos vedėjų, yra nevartotinas. Sakinys Ačiū, kad dalyvavote mūsų laidoje, mes turėjome gerą laiką  taisomas Ačiū ,kad dalyvavote mūsų laidoje maloniai, puikiai, šauniai praleidome laiką, buvo malonu bendrauti. Taigi, penktadienį mes…

– Šauniai praleisime laiką!

– Būtent. Turėk tai galvoje ir kalbėk taisyklingai. Malonu buvo su tavimi bendrauti.

---

2022-08-22

Tas kuris

Nors lietuvių kalboje žodžių tvarka sakinyje yra laisva, bet žodžio vieta nulemia loginius akcentus ir neretai vienaip ar kitaip  gali turėti įtaką sakinio prasmei.

Esti ir tokių atvejų, kai netinkama žodžių tvarka sakinio mintį iškreipia, net padaro juokingą. Pavyzdžiui, šalutinis pažyminio sakinys turi eiti tuoj po to žodžio, kurį aiškina. Kai to nesilaikoma, gali susidaryti dviprasmybių. Pasijuokime! Ir išmokime.

Mokyklos atviros naujovėms, kuriose gerai jaučiasi įvairių gebėjimų ir socialinių sluoksnių vaikai. Tikriausiai vaikai jaučiasi gerai mokyklose, atvirose naujovėms.

Prašome nevesti vaiko į darželį, kuris turi temperatūros bei išorinių ligos požymių. Žinoma, darželio temperatūrą galima išmatuoti, bet greičiausiai prašoma nevesti į darželį karščiuojančio vaiko. Taigi, reiktų sakinio žodžius sudėlioti taip: Prašome karščiuojančio ir išorinių ligos požymių turinčio vaiko nevesti į darželį.

Šiais metais asbesto atliekas jau atidavė 102 gyventojai, kurių bendras svoris 130 tonų. Kas tie gyventojai? Gal kokie stumbrai, raganosiai ar drambliai? Turėtų būti taip: Šiais metais asbesto atliekas, kurių bendras svoris 130 tonų, jau atidavė 102 gyventojai.

Daugiau https://slidetodoc.com/sudtinio-prijungiamojo-sakinio-dmen-jungimo-klaidos-payminio-alutiniai/.

---

2022-06-09

Žmonių tarpe? 

Tarpų žmogus gal ir turi, bet juose nieko įdomaus nevyksta. O kitais atvejais kieno tarpe verčiau nevartoti, sakykit tarp ko, iš ko ir pan.: 

Didelio susidomėjimo sulaukta žiūrovų tarpe (= didelio žiūrovų susidomėjimo). Mokslininkų tarpe (= Tarp mokslininkų) dėl to nėra vienos nuomonės (= Mokslininkai dėl to neturi vienos nuomonės; Mokslininkų nuomonė šiuo klausimu nėra vienoda). Komandų tarpe (= Iš komandų; Tarp komandų) geriausiai pasirodė kaišiadoriečiai. Reikia gerinti darbo drausmę vairuotojų tarpe (= vairuotojų darbo drausmę). Tai nekelia šalies autoriteto Europos valstybių tarpe (= tarp Europos valstybių). 

---

2022-04-22

Įkyruolis ir ne visada tinkamas pakankamai 

Pakankamai įdomus, pakankamai geras, pakankamai jaunas, pakankamai naujas ir viskas, ką tik norime apibūdinti, yra pakankamai, pakankamai ir pakankamai. Net ir biudžetas, kai kas sako, yra pakankamai skurdus, ir oras pakankamai šaltas, ir sriuba pakankamai riebi, o kai kas net turi pakankamai mažai laiko. 

Žodis pakankamas, -a reiškia „atitinkantis reikalavimus, užtenkamas“, tad kažin ar norima pasakyti, kad biudžetas skurdus ir sriuba riebi tiek, kiek reikia, o turėti ko nors pakankamai mažai – apskritai nesusipratimas. 

Be įprastai siūlomų žodžio pakankamai taisymų (gana, pernelyg, labai ar pan.), kai kuriais atvejais tiktų ir priesaga -okas, -a, pvz., biudžetas yra skurdokas; rytoj bus šaltoka; sriuba rieboka; ir beveik pamiršti priešdėlių apý-, pó- vediniai, pvz., apýgeris, apýjaunis, apýnaujis, apýriebis, apýkvailis,  pógeris, pópiktis, pógražis, póriebis. 

---

2022-04-11

Apie kelnes...

Ar niekuomet nekilo klausimas, kodėl mes žodį kelnės vartojame daugiskaita – ir kodėl sakome viena pora kelnių, nors iš tiesų kalbame tik apie vienui vienintelį rūbą? Šis fenomenas egzistuoja ne tik mūsų gimtojoje, bet ir anglų kalboje – „pair of pants“ (liet. pora kelnių).

Pasirodo, tam yra keli paaiškinimai.

Anot vienos teorijos, pasakymas pora kelnių kilo, kai kelnės – o tiksliau, pantalonai – buvo du atskiri vienetai: po vieną kiekvienai kojai. Abejus vienetus reikėdavo užsidėti vienu metu, o jie būdavo sujungiami ties juosmeniu. Tad vadinti šias dvi rūbo dalis kelnėmis, kai daiktų iš tiesų yra daugiau nei vienas, atrodė logiška.

Ir jų pavadinimas išliko toks pat kelnėms net ir susijungus į vieną drabužį. Tiesa, šiai teorijai paremti nėra daug įrodymų, o tik logiški išvedžiojimai.

Yra dar viena teorija šiai lingvistinei keistenybei paaiškinti. Žodis kelnės yra plurale tantum. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „tik daugiskaita“, arba kitaip sakant – daiktavardis, kuris vartojamas tik daugiskaitos formoje, arba naudojamas daugiskaitos forma tam tikromis aplinkybėmis. Dvigubi daiktai  – tokie kaip kelnės – patenka būtent į šią kategoriją ir įprastai vartojami daugiskaitos forma, nors iš tiesų kalbama tik apie vieną daiktą: replės, akiniai, žirklės ir kt.

Pagal „Encyclopedia Britannica“

... ir skaitvardžius

Čia vertėtų prisiminti, kad su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartojami dauginiai skaitvardžiai (dveji, dvejos, treji, trejos ir t. t.) ir įvardžiai abeji, abejos, pvz.: dvejos durys, abejos rungtynės, ketveri marškiniai. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą, pvz.: per keturias dienas, penki susitikimai, po trijų savaičių.

Daiktavardis taisyklė turi reikšmę „teiginys, kuriuo reiškiamas dėsnis, principas, norma, savybė ir pan.“ ir turi vienaskaitos ir daugiskaitos formas. Daugiskaitos forma taisyklės savarankiškėja – reiškia tam tikrą nustatytą tvarką ir tą tvarką tiksliai papunkčiui reglamentuojantį dokumentą, pvz.: kelių eismo taisyklės, vidaus tvarkos taisyklės. Dar plg.: nuostatas „teiginys“ ir nuostatai (daugiskaitinis daiktavardis) „kurią nors veiklos sritį apimančių taisyklių rinkinys; įstaigos, jos organo veiklos taisyklės“. Dokumento, nuostatų rinkinio reikšme taisykles taip pat galima traktuoti kaip daugiskaitinį daiktavardį, su juo tada dera dauginiai skaitvardžiai. Taigi taisyklinga sakyti Parengėme ketverias taisykles (t. y. keturis taisyklių rinkinius, dokumentus) ir Parengėme keturias taisykles (t. y. keturis teiginius, punktus).

O kaipgi su vienu? Sena mįslė Penki tvartai vienos durys išlaikė tokį pat seną žodžio vienas vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai.

Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios. Pamažu nauji dauginiai skaitvardžiai vieneri, vienerios tapo įprasti.

Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos. Pavyzdžiui: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais; Piršliu jam yra tekę būti ne vieneriose (geriau vienose) vestuvėse.

Pagal VLKK konsultacijų banko įrašus

---

2022-02-23

Pilnai ar visiškai vakcinuoti?

Kalbos specialistai pataria: sakykime „visiškai“ vakcinuoti , o ne „pilnai“ vakcinuoti įstaigos darbuotojai.

Prieveiksmis „pilnai“ netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“. Todėl taisome:

Atlikti COVID-19 ligos tyrimą turės asmenys, kurie buvo pilnai visiškai paskiepyti anksčiau nei prieš 270 dienų ir negavo sustiprinančiosios vakcinos dozės.

Praėjus 270 dienų po pilnos visiškos vakcinacijos asmuo turi būti paskiepytas sustiprinančiąja doze.

Ir dar apie pilnai

Ar taisyklingas sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“?

Netaisyklingas.  Tikrintojai pilnai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą (Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 212).

Ar taisyklingas sakinys „Dokumentas pilnutinai suderintas su ministerija“?

Netaisyklingas. Dokumentas pilnutinai iki galo, galutinai suderintas su ministerija (Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 212).

Daugiau:

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4925-pilnai;

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4926-pilnai;

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7020-pilnai-irengtas-butas-visiskai-irengtas-butas.

---

2022-01-28 

Praeiti  

Kaip praėjo jūsų savaitė? Tikėtina, turiningai ir įdomiai: buvot susikaupę, daug darbų nudirbot, sužinojot begalę naujų dalykų ir tuščiai nesidomėjot, kas praėjo gatve už lango.  

O ar žinote, kad veiksmažodis ,,praeiti“  tam tikrais atvejais yra  nevartojamas, nes yra netinkamas vertinys iš rusų kalbos? 

Kada ir kuo reiktų taisyklingai pakeisti žodį ,,praeiti“?  

Pavyzdžiui, vietoje žodžio ,,praeiti“ reiktų sakyti nueiti, jei kalbama apie atstumą, kelią, nuotolį: Verslininkai ne praėjo, o nuėjo ilgą kelią, siekdami savo tikslo.  

Jei kalbama apie mokslus, negalima sakyti ,,praeiti“ kursą, mokslus, mokyklą, reikia keisti į žodį ,,išeiti“: Praleistas temas mokiniai tikrai ne praeis – jie jas būtinai išmoks. 

Dar klystama, kai sakoma praeiti į priekį, į dešinę, į kairę, netaisyklingą žodį reikia keisti į ,,paeiti“. Gal galėtumėt paeiti į priekį? 

Stenkimės atsisakyti žodžio ,,praeiti“ tuomet, kai nekalbame apie judėjimą pro šalį ar laiko tėkmę.  

Tik nepraeikime pro alkstantį, vargstantį, pagalbos prašantį...  

Daugiau skaitykite:  

Konsultacijų bankas - Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt) 

Konsultacijų bankas - Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt)  

---

2022-01-17

Kada „ypač“, kada „ypatingai“?

     Neretai painiojamos prieveiksmių ypač ir ypatingai reikšmės.

     Prieveiksmis ypač vartojamas tada, kai norima sakinyje ką nors pabrėžti, išskirti, paryškinti, pvz.: Šis maistas ypač kaloringas; Gavome ypač svarbią užduotį; Nuolat būna liūdna, ypač vakarais. Tekste jį dažnai galima pakeisti žodžiais labai, itin, nepaprastai ir pan..: Šis maistas labai kaloringas; Gavome itin svarbią užduotį.

     Prieveiksmis ypatingai, padarytas iš būdvardžio ypatingas „išsiskiriantis, nepaprastas“, vartojamas tuo atveju, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma nepaprastai, savotiškai, kitaip nei įprasta, pvz.: Renovuotas kvartalas atrodo ypatingai; Tu šiandien turi elgtis ypatingai.

     Taigi prieveiksmis ypatingai nevartotinas prieveiksmio ypač reikšme, pvz.: Labai kviečiu dalyvauti, ypatingai (taisoma ypač) nuotolinėse sesijose; Žada ypatingai (taisoma ypač) mažas kainas; Nuoma nebus ypatingai (taisoma ypač) pigi.

     Dar plg. terminus: ypač [ne ypatingai] saugomi asmenys ir objektai, ypač [ne ypatingai] sunkūs pažeidimai, ypač [ne ypatingai] pavojingos radioaktyviosios taršos zona, ypač [ne ypatingai] patikimas komponentas, ypač [ne ypatingai] didelis integracijos laipsnis, ypač [ne ypatingai] žemas dažnis.

Dar žr. Konsultacijų bankas - Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt).

---

Nepalikim kitai dienai

„Šiandien dienai situacija yra tokia. Spalio 25-ai dienai užregistruoti 77 įsakymai. Šiai dienai atsakymas dar nėra paruoštas. Šiai valandai rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Šiai minutei nematau prasmės ginčytis...“ – tokių ir panašių pasakymų tenka išgirsti kone kasdien ir darbe, ir per visuomenės informavimo priemones.

Tačiau toks žodžių junginių vartojimas yra netaisyklingas. taip sakyti negalima. Tai tiesioginis vertinys iš rusų kalbos „на сей день, на сегодняшний день“. Lietuvių kalboje naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti. Ši klaida įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, todėl sakinį „Šiai dienai (šiandien dienai) situacija yra tokia“ būtina taisyti taip: „Šią dieną (šiandien, dabar, šiuo metu) situacija yra tokia.“ Taigi vartotina šiandien, iki šios dienos, dabar, iki dabar, šiuo metu, iki šiol (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 52).

Tokias klaidas taisome:

Spalio 25-ai (= Iki spalio 25-os) užregistruoti 77 įsakymai.

Šiai dienai (= Iki šios dienos; Iki šiol) atsakymas dar nėra paruoštas.

Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti.

Šiai minutei (= Dabar; Šiuo metu) nematau prasmės ginčytis.

Tačiau ne visada kalbant apie laiką naudininkas bus klaida. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti šitą linksnį puikiausiai galime pasitelkti ir sakyti: „Išvažiavo  vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.“

Galima vartoti ir junginį „po šiai dienai“. Prielinksnis po gali nusakyti veiksmo, vyksmo laiką (su naudininku), pvz.: „Ten jie gyvena ir po šiai dienai (ir šiandien); ir po šiai dienai žavi jo sugebėjimas įveikti sunkumus.“

Taigi nurodydami laiką įvairiuose raštuose, skelbimuose, žodiniuose pranešimuose pasistenkime nepadaryti klaidų. Jeigu iki šiol to nežinojome, išmokime jau šiandien ir neatidėliokime kitai dienai.

---

2022-07-05

Apie tuo pačiu 

Žodžių junginys tuo pačiu (prieveiksmio reikšme) neteiktinas vienarūšėms sakinio dalims ar sakiniams jungti. Vartotini prieveiksmiai drauge, kartu arba ieškoma kitų jungimo priemonių.

Šiuo keliu einame ir šiandien, vis labiau stiprindami mūsų vakarietiškąją tapatybę bei pasirinkimą būti tarp civilizuotų Vakarų šalių, tuo pačiu drauge / kartu siekdami padėti šiuo keliu eiti ir kitiems.

Tuo pačiu netinka, kai norime pasakyti, kad tuo pačiu metu kas nors daroma ar nutinka, todėl tokius sakinius taisom: Susitikim kavinėj, tuo pačiu (= kartu) ir užkąsim; Rungtynes laimėjo Brazilijos futbolininkai ir tuo pačiu (= taip, šitaip) tapo pasaulio čempionais; Pasėdėsiu, tuo pačiu ir pasnausiu (= Pasėdėsiu ir pasnausiu). 

O tuo pačiu su daiktavardžiu puikiausiai tinka.

Susitikim kavinėj, tuo pačiu ir užkąsim. Srėbsim sriubą tuo pačiu šaukštu. Tai katrame sakinyje gerai? 

---

 Pasėkoje 

Žodžių junginys ko pasėkoje (pasekoje) yra verstinis. Tai didelė klaida. Vietininkas nevartotinas būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti. Sakinys Vis dar nepažymite, ar sprendimas priimtas teigiamas ar neigiamas, ko pasėkoje gyventojai negauna užsakytos paslaugos taisomas taip: Vis dar nepažymite, ar sprendimas priimtas teigiamas ar neigiamas, dėl to gyventojai negauna užsakytos paslaugos. Svetimžodį pasėka dar galima pakeisti žodžiais padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius).

---

Ar galima vartoti žodžius „išsireikšti, išsireiškimas“?

Veiksmažodis išsireikšti ir daiktavardis išsireiškimas yra vertalai iš rusų kalbos. Reikėtų vartoti lietuviškus žodžius pasakyti, pareikšti; posakis, pasakymas, pvz.: Ar galima taip pasakyti? Ar tinka toks pasakymas? Ir trumpiau, ir paprasčiau, ir sava.

---

Ne aplamai

Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“, tad aplamai reiškia „paviršutiniškai, neapdairiai, žioplai“. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais“, todėl, kai reikia ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartotinas žodis apskritai.

---

Keista ar ne?

Junginys kaip ne keista nevartotinas šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti. Kai nereiškiamas neigimas, vartotina keista, labai keista, kad ir keista, nors ir keista, nors ir labai keista ir pan. Pvz.: Kaip ne keista (= Kad ir keista; Labai keista; Nors ir keista; Nors ir kaip keista), neatsirado daugiau norinčių dalyvauti konkurse. Jeigu stebina – tai keista.

---

Baigtis ir išvada

Kalbant apie kokią nors baigtį, netaisyklinga vartoti žodį pilnai (= visiškai, galutinai), o išvadą – žodžiu reiškia, kuris nevartotinas reikšme vadinasi, taigi, pvz.: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos.

---

Kažkas

Šįkart – KAŽKAS. Tiksliau, kai kas apie kažką. Painu? Pamėginkime pasiaiškinti. 

Labai dažnai vartojame šitą žodį, bet ar žinome, kad jis toli gražu ne visur tinka. Tai semantizmas – savas žodis, kuris tam tikruose kontekstuose pavartojamas ne ta reikšme. Lietuvių kalbos žodyne šio žodžio reikšmė aiškinama taip: kažkas – kažin kas, nežinia kas. Kažkas pabeldė į duris. Lentos buvo kažkuo išteptos. 

Bet jei norime apibūdinti žinomą dalyką, kai ką, vieną iš daugelio, vartokime ne kažkas, o kas nors, kai kas, tam tikras, šis tas, šis bei tas.  Kas nors eikite tenai. Įsidėk šį tą pietums. 

Taigi, kai nežinome – kažkas, kai žinome ir renkamės – kas nors, kai kas. Sakinį Ar kažkas turi kažkokių klausimų? taisome taip: Ar kas nors turi klausimų?

Smagu, jei kas nors išmoko. 

---

Du tūkstančiai

Įpratus sakyti „Tūkstantis devyni šimtai... metai“ nejučia išsprūsta ir du tūkstantis dvidešimtieji metai. Taigi būkime atidesni – vienas tūkstantis, bet du tūkstančiai, pvz.: Netrukus ateis du tūkstančiai dvidešimt pirmieji metai.  Statybos bus baigtos du tūkstančiai dvidešimt antrais metais.

---

Netrukus

Savivaldybės darbuotojų kalboje dažnokai girdimas žodis neužilgo. Tai neteiktinas vertinys. Vartotina netrukus, tuoj(au), greitai, veikiai. Taisyti reikėtų taip: Neužilgo (= Netrukus, Tuojau, Greitai, Veikiai) sugrįšiu.

---

Kaip taisyklė

Kaip taisyklė – nevartotinas vertinys. Vartotina paprastai, dažniausiai, pvz.: Kaip taisyklė, (taisoma Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai. 

---

Kreiptis

Su veiksmažodžiu kreiptis prielinksnis pas nevartotinas veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti, pvz.: Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (taisoma į pavaduotoją).

---