Jono Aisčio literatūros premija

Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premija skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą bei už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje.

Kūrinius premijai gauti gali siūlyti kultūros, meno, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos, visuomeninės organizacijos, taip pat patys kūrinių autoriai. Konkurse vertinamos per paskutinius dvejus metus išleistos poezijos, eseistikos, prozos, literatūros mokslo knygos.

Siūlant kandidatą premijai gauti, Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisijai raštu turi būti pateikiama:

• pretendentą siūlančio asmens ar institucijos rekomendacija;
• pretendento kūrybinės ar mokslinės veiklos aprašymas, darbų sąrašas;
• pretendento darbai, už kuriuos siūloma premijuoti: per paskutiniuosius dvejus metus išleistos poezijos, eseistikos, prozos, literatūros mokslo knygos ir kitos publikacijos, pateiktų darbų recenzijos ir atsiliepimai apie juos.

Premija – 1000 Eur.

Premija negali būti skiriama du kartus tam pačiam asmeniui, taip pat po autoriaus mirties.

Premija ir laureato diplomas įteikiamas tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginio metu Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone.

Konkursas organizuojamas nuo 2004 m. ir skelbiamas kasmet. 

Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos laureatai:

2004 m. Jonas Juškaitis už eilėraščių knygą „Eglė vasaros naktį" (2003).

2005 m. Stanislovas Abromavičius už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje.

2006 m. Robertas Keturakis už poezijos knygas „Lelijos šventam Kazimierui" (Kaunas: Atmintis, 2004) ir „Ir niekad vėlai" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005) ir Aldona Puišytė už eilėraščių knygą „Įsiklausyti" (Kaunas: Nemunas, 2004) ir poezijos rinktinę „​Palaimink žodį ir aidą" (Vilnius: Vaga, 2005).

2007 m. Aldona Ruseckaitė už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006) bei už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą.

2008 m. Leonardas Gutauskas už poezijos knygą „Švytintys kūnai" (Vilnius: Alma littera, 2008) ir Vytautas V. Landsbergis už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones" (Kaunas: Mijalba, 2007).

2009 m. Jonas Endrijaitis už poezijos knygą „Lietaus raitelis" (Vilnius: Inforastras, 2009).

2010 m. Justinas Marcinkevičius už poezijos knygą „Vėlyvo vėjo vėliavos" (Vilnius: Alma littera, 2009).

2011 m. Stasė Lygutaitė-Bucevičienė už poezijos knygą „Seniai, bet dabar" (Vilnius: Homo liber, 2010).

2012 m. Antanas A. Jonynas už poezijos knygą „Kambarys" (Vilnius: Tyto alba, 2011).

2013 m. Aidas Marčėnas už poezijos knygą „Ištrupėjusios erdvės" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012).

2014 m. Julius Keleras už poezijos knygą „Vėliau, gerokai vėliau" (Vilnius: Homo liber, 2013).

2015 m. Vladas Vaitkevičius už poezijos knygą „Sulėlydžio ornamento spindesys" (Vilnius: Naujoji romuva, 2014).

2016 m. Jonas Liniauskas už poezijos knygą „Sutartinė" (Kaunas: Kauko laiptai, 2015).

2017 m. Vainius Bakas už eilėraščių rinkinį „Kaštonų tonai" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016).

2018 m. Edmundas Janušaitis už poezijos knygą „Debesų sala" (Kaunas: Naujasis lankas, 2017).

2019 m. Dovilė Zelčiūtė už eilėraščių rinkinį „Prieglaudos miestai" (Kaunas: Kauko laiptai, 2018) ir Stasys Lipskis už biografinę knygą apie Jono Aisčio gyvenimo dramą „Ilgesio elegijos" (Vilnius: Žuvėdra, 2019).

2020 m. Donaldas Kajokas už knygą „Juodraščiai. 1977–1985" (Kauno rajono muziejus, 2019).

2021 m. Jonas Laurinavičius už knygą „Ąžuolai žalieji" (Kaunas: Naujasis lankas, 2020) ir eilėraščių rinkinį „Rugsėjo gėlės" (Kaunas: Naujasis lankas, 2020) ir Rimvydas Stankevičius už eilėraščių knygą „Kiaurai kūnus" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020).

2022 m. Erika Drungytė už eilėraščių knygą „Kalnas ir miestas" (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) ir Tomas Taškauskas už eilėraščių knygą „Amžinybės mozaikos" (Vilnius, 2021).

2023 m. Antanas Šimkus už eilėraščių knygą „Vakaras dega“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).

Jono Aisčio premijos laureatas vieną knygą dedikuoja Jono Aisčio muziejui.

Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio ekspozicijos muziejininkė Gražina Kazanavičienė parengė virtualią parodą „Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos laureatų knygos ir laureatų dedikacijos".

Konkurso nuostatai

​