Pirminė teisinė pagalba

INFORMACIJA APIE VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS  TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto. 

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Ši teisinė pagalba apima prašymų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutarčių dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymų dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymų dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymų dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu, parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą.

Valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje teikia Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkė Angelė Mikalauskienė (3 aukštas, 312 kab.). Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai gali kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos per elektroninę sistemą TEISIS (https://www.teisis.lt) arba iš anksto užsiregistravę telefonu +370 684 89 249 arba elektroniniu paštu  angele.mikalauskiene@kaisiadorys.lt   Kreiptis galima kiekvieną darbo dieną  nuo 8 iki 17 valandos, penktadienį iki 15.45. Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45. 

Kam ir kokiomis sąlygomis teikiama pirminė teisinė pagalba?

Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.

Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivaloma deklaruoti asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto. Tereikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo gyvenamąją vietą. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminės teisinės pagalbos turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. 

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, kuri gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;

3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;

4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima  bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu  susijusių išlaidų atlyginimą. 

Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tuomet, jei asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tiesa, įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į  asmens (šeimos) turtą ir metines asmens pajamas:    

1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;

2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

3) kiti, negu nurodyta 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;

6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;

11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;

15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);

16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;

17) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetetingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;

19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;

20) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Norint gauti antrinę teisinę pagalbą, reikia pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriui (Kęstučio g. 21, LT-44320 Kaunas), Tel. +370 690 02234,  prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras.

Prašymo forma

Metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti forma

Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu turite elektroninį parašą.

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. Apie sprendimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš advokatų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sąrašų.

Jeigu pareiškėjas pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra įtrauktas į advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, jis kartu su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi pateikti ir rašytinį pasirinkto advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje.

Kas sumoka už teisinę pagalbą?

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos atsižvelgiant į asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygį.

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija – pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spęsti ginčą.

Norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriui (Kęstučio g. 21, LT-44320 Kaunas) prašymą vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo vykdyti mediaciją formą nustato teisingumo ministras.

Prašymo forma.

Prašymas vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.      

Daugiau informacijos galima rasti:

• Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto tinklalapyje https://vgtpt.lrv.lt ;
•  Informacinėje teisinių paslaugų sistemoje TEISIS https://www.teisis.lt  

• Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslauga  elektroniniu būdu

VGTPT lankstinukas (informacija apie valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją)

VGTPT lankstinukas (pirminė ir antrinė teisinė pagalba)

VGTPT lankstinukas nepilnamečiams asmenims

VGTPT lankstinukas nukentėjusiems

VGTPT teikiamos administracinės paslaugos