Ar sveikatos sistemos reforma pateisins Kaišiadorių gyventojų lūkesčius?

Šiuo metu sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį. Lietuvoje pagal gyventojų skaičių yra daugiausia gydytojų ir tankiausias ligoninių tinklas nei kitose ES valstybėse, tačiau gyventojų sveikata viena iš blogiausių. Dalis gyventojų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, miršta per anksti, ir viena iš to priežasčių yra ta, kad jiems galimai nebuvo laiku suteiktos  kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos,  t. y. neskirta pakankamai dėmesio ir laiko išsiaiškinti negalavimo priežastis ar nesuteikta visavertė informacija apie reikalingą gydymą. Be to, labai mažas pačių gyventojų pasitenkinimas asmens sveikatos paslaugomis, todėl neišvengiamai reikėjo pokyčių, ir pagaliau sveikatos įstaigų tinklo reforma patvirtinta.

Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, kas ir kaip bus reformuojama, pirmiausia pateikiu bendro pobūdžio informaciją.

Pagrindinis reformos tikslas – pakeisti žmonių elgesį ir sveikatos kultūrą, kad jie kuo ilgiau gyventų sveikai ir jiems kuo mažiau reikėtų sveikatos priežiūros paslaugų.

Įgyvendinus pokyčius, žmonės gaus daugiau ir įvairesnių ambulatorinių paslaugų savo savivaldybėse, dėl sunkių ligų bus greičiau patenkama pas gydytojus specialistus, o dėl sunkesnių ligų greičiau ir patogiau – į regioninius centrus.

Viešojoje erdvėje vis garsiau pasigirsta reformos skeptikų pasisakymų, kad bus uždarytos ligoninės rajonuose, o šeimos gydytojo institucija bus sunaikinta, kai kas reformą net pavadino grįžimu į praeitį trisdešimčia metų. Šeimos gydytojai nuogąstauja, kad, rajonuose sukūrus vadinamuosius sveikatos centrus, bus apribota tiek paciento, tiek mediko teisė nusiųsti pacientus tam specialistui, kuriam tą padaryti būtų geriausia.

Aš esu įsitikinusi, kad dar daugelis kaišiadoriečių gerai prisimena tas tariamai ,,modernias“ asmens sveikatos paslaugas, kurias gaudavome prieš trisdešimtį metų.  Ar tikrai eilių nebuvo?  O nusidriekusios „gyvos“ eilės prie gydytojų kabinetų tai jau dabar ne eilės? Prisimena ir gydymo įstaigų būklę: kiaurus pastatų stogus, neužsidarančius langus, apsilupusias sienas, išsidėvėjusią grindų dangą, pasenusią medicininę įrangą. Puikiai matome skirtumą, kai ES fondų lėšomis buvo renovuotos asmens sveikatos įstaigų patalpos, įsigyta modernios medicininės įrangos, gydytojams atsirado galimybė stažuotis užsienyje. Tiesa, kaip sirgome įvairiomis ligomis, taip ir sergame, todėl negalime nieko nedaryti ir reikia ieškoti sprendimų.

SAM pozicija nesikeičia, ir po sveikatos tinklo pertvarkos pacientas kaip turėjo, taip ir turės teisę rinktis gydymo įstaigą, tačiau vienas iš siekių yra kelti savivaldybės gydymo įstaigose dirbančių gydytojų specialistų kvalifikaciją, pritraukti naujų specialistų, modernizuoti įrangą, plėsti paslaugų apimtis, kad ,,rakšties iš piršto pašalinti“ pacientui nereikėtų vykti į Kauną ar Vilnių.

Noriu nuraminti Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojus, nes pagrindinis reformos principas yra didinti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas ir mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis.

SAM duomenimis, per ateinančius penkerius metus šeimos gydytojo komandos paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti yra numatyta daugiau kaip 100 mln. Eur papildomų investicijų, iš kurių 48 mln. Eur – infrastruktūrai gerinti, 6 mln. Eur – specialistų kvalifikacijai tobulinti (iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų) ir po maždaug 10 mln. Eur kasmet papildomai iš PSDF lėšų – šeimos gydytojų komandos veiklai finansuoti.

Iš papildomų lėšų numatyta pritraukti daugiau specialistų į šeimos gydytojų komandas: slaugytojų, akušerių, slaugytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų, kineziterapeutų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Jie ne tik teiks savarankiškas ambulatorines paslaugas pagal savo kompetenciją, bet ir galės vykdyti atvejo vadybos funkcijas. Tai leis palengvinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, dalį jų atsakomybių perduodant kitiems komandos nariams. Šiam tikslui jau yra apskaičiuotas preliminarus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų poreikis – po maždaug 10 mln. Eur kasmet (lėšų poreikis augtų didėjant komandos narių kiekiui). Planuojant kasmet didinti finansavimą, siekiama, kad šeimos gydytojo komandos būtų visiškai suformuotos vėliausiai iki 2030 metų. 

2021 metais iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo renkama informacija apie šeimos gydytojų komandoje dirbančių specialistų skaičių ir darbo krūvį etatais. Įvertinusios gautą informaciją, ligonių kasos jau nuo kitų metų pradės nuosekliai didinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros apmokėjimą, atsižvelgdamos į konkrečios įstaigos besiplečiančią šeimos gydytojo komandos sudėtį. Kartu su minėtais pokyčiais bus atnaujintas ir šeimos gydytojo skiriamų tyrimų krepšelio finansavimas atskirų amžiaus grupių pacientams. Kaip matome, instrumentai šeimos gydytojams yra kuriami ir reikės tik profesionaliai jais naudotis, kad nebūtų taupoma paciento sąskaita, nepaskiriant jam privalomų tyrimų.

Dėl naikinamų ligoninių regionuose aiškiai pasisakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys: „<...> gydymo įstaigos liks, bet jos racionaliau teiks paslaugas <...>. Tikrai įvyks sveikatos apsaugos restruktūrizacija, savivaldoje galbūt bus atsisakoma kai kurių skyrių, kuriuose mažai pacientų, bet būtinai bus užtikrinamas bazinis pagrindinis paslaugų paketas. Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru.“

Savivaldai ir įstaigoms yra paliekama teisė nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui, nevykdyti pokyčių, tačiau, ministro teigimu, tokiai įstaigai, pavyzdžiui, mažai rajono ligoninei, tokiai kaip Kaišiadorių ligoninė, taip būtų pasirašytas nuosprendis, nes ji pati viena negebėtų pritraukti europinių investicijų ir modernizuotis bei konkuruoti paslaugų sferoje su gretimose savivaldybėse besikuriančiais sveikatos centrais ir tokiu būdu prarastų pacientus. Jeigu nėra pacientų, tai reiškia nesuteikti paslaugų ir nieko neuždirbi.

Savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

Sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju koordinuos paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpinsis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų. Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys turės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis.

Kaip keisis paslaugų teikimas Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojams

Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 2020 metų duomenimis, gyveno 29 526 gyventojai, iš  jų: 10 528 mieste ir 18 998 kaime. Savivaldybės teritorijoje aktyvaus gydymo stacionarines paslaugas, stacionarines slaugos ir palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos bei ambulatorines specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojų specialistų konsultacijas teikia VšĮ Kaišiadorių ligoninė. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai, kurių steigėja yra Savivaldybė, bei dvi privačios įstaigos (VšĮ Motes sveikatos centras ir UAB Kaišiadorių šeimos medicinos centras). Psichikos sveikatos paslaugas teikia Kaišiadorių psichikos sveikatos centras. Specializuotas dializės sveikatos priežiūros paslaugas teikia UAB ,,Diaverum klinikos“. Pirminės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybės gyventojams teikia Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Siekiant optimizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas teks lanksčiai transformuoti į kokybiškas ir saugias ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, taikant modernias jų organizavimo formas.  Veikiant pagal savivaldybei siūlomą reformos modelį, visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų sujungtos į vieną juridinį vienetą – Sveikatos centrą. Savivaldybė nekeis asmens sveikatos įstaigų išsidėstymo savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas kaišiadorietis gaus pirminės asmens sveikatos priežiūros ir odontologijos paslaugas toje įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs. Sieksime, kad įstaigos būtų pasirengusios lanksčiai reaguoti į iškilusius iššūkius ir grėsmes bei besikeičiantį vienokių ar kitokių paslaugų poreikį. Į Sveikatos centro veiklą planuotume integruoti visuomenės sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų teikimą savivaldos lygmeniu bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Prioritetą ir toliau teiksime pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, šeimos gydytojo komandos paslaugų bei ambulatorinių slaugos paslaugų teikimo paciento namuose plėtimui ir tobulinimui, šių paslaugų prieinamumo bei kokybės užtikrinimui.

Savivaldybės siekis yra išlaikyti ligoninės teikiamas paslaugas gyventojams, ypač terapinį vidaus ligų skyrių. Norėtume išlaikyti ir pediatrijos skyrių, tačiau neatmetame galimybės 6 aktyvaus gydymo pediatrijos stacionaro lovas pertvarkyti į vaikų dienos stacionaro paslaugas, plėsti chirurgijos ir geriatrijos dienos stacionaro paslaugas, užtikrinant socialinių (pavėžėjimo) paslaugų prieinamumą savivaldybės lygmeniu. Siekiame užtikrinti, kad Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus paslaugos atitiktų naujausius teisės aktų reikalavimus, todėl planuotume šių patalpų rekonstrukcijos ir statybos darbus, aprūpinant skyrių būtinomis priemonėmis ir įranga. Be to, naujasis Kaišiadorių ligoninės vadovas siekia ne tiktai išlaikyti ligoninės teikiamas paslaugas, bet jas ir stiprinti bei pradėti teikti naujas paslaugas. Jau dabar ligoninėje atliekamos pirmosios artroskopinės operacijos ir pacientams nereikia dėl to vykti į Kauną. Taip pat svarstomos naujos įrangos įsigijimo galimybės, planuojama įsteigti 8 naujus gydytojų specialistų etatus. Atsižvelgiant į prioritetines paslaugų kryptis ir gyventojų ligotumo statistines tendencijas bei siekiant paslaugų kokybės gerinimo, planuojama ambulatorinių paslaugų plėtra, plečiant paslaugų spektrą ir didinant paslaugų apimtis traumatologijos, gastroenterologijos, kardiologijos, chirurgijos srityse. Planuojama pritraukti naujų gydytojų specialistų: gydytoją gastroenterologą, gydytoją pilvo chirurgą, burnos chirurgijos gydytoją (odontologą), gydytoją kraujagyslių chirurgą, gydytoją kardiologą, gydytoją otorinolaringologą, gydytoją ortopedą–traumatologą, gydytoją pulmonologą, gydytoją radiologą ir pradėti daryti dienos chirurgijos operacijas pacientams, kurių būklė nesudėtinga. Dienos chirurgijos sąlygomis atliktume venų, išvaržų, kepenų, hemarojaus operacijas, riešo kanalo artroskopijas, kelio rekonstrukcijas-revizijas, peties, žasto, kelio, kojos, čiurnos sužalojimų operacijas. Taip pat LOR nesudėtingas operacijas, adenoidų šalinimo operacijas, burnos chirurgijos nesudėtingas operacijas, ginekologines ir urologines operacijas. Atliktume kolonoskopijas ir gastroskopijas su nuskausminimu.

Siekdami, kad nenukentėtų aktyvaus gydymo vaikų, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos stacionarinės paslaugos, planuojame jų teikimą užtikrinti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu su Kauno regiono  (Kauno klinikų, Jonavos) ligoninėmis ar Elektrėnų ligonine. Su kitomis odontologijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, stacionarines socialines globos paslaugas teikiančiomis įstaigomis planuojame sudaryti bendradarbiavimo sutartis.

Atsiras nauja pacientų pavėžėjimo paslauga

Kaip jau buvau užsiminusi, Vyriausybei svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojama pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, paslauga. Ši naujovė ne tik garantuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, bet ir užtikrins galimybę pacientams saugiai, patogiai ir bet kuriuo metu grįžti į namus, gavus reikalingas paslaugas. Pavėžėjimo paslaugos modelį siūlome įteisinti nuo 2024 m. liepos 1 d. Iki to laiko yra numatyta įgyvendinti mažesnės apimties bandomąjį projektą keliuose regionuose, siekiant įsitikinti pavėžėjimo sistemos efektyvumu,  nustatyti ir pašalinti galimus nesklandumus. Dar nėra aišku, ar Kaišiadorių rajono savivaldybė yra atrinkta dalyvauti šiame bandomajame projekte.

Pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigos ir atgal, pasak LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM), padės įgyvendinti vieną iš svarbiausių sveikatos sistemos reformos pokyčių – gyventojai savo sveikatos problemas spręs greičiau ir patogiau. SAM duomenimis, savivaldybėse ambulatorinių ir dienos sveikatos priežiūros paslaugų apimtis planuojama padidinti iki 40 proc. Tai reiškia, kad mažų savivaldybių gyventojai savo ar gretimose savivaldybėse galėtų išspręsti net apie 80 proc. visų sveikatos problemų, taip sumažindami eiles Lietuvos didžiųjų miestų asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Sklandiems pavėžėjimo procesams užtikrinti bus sukurtas mišrus valstybės ir savivaldybių pavėžėjimo modelis. Savivaldybės būtų atsakingos už pacientų pavėžėjimą dėl savivaldybių lygiu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, o valstybė – dėl regiono ir šalies lygiu teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Pavėžėjimo paslauga bus skirta gyventojams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių-ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu ir nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti. Pavyzdžiui, paslauga galės naudotis žmonės, turintys judėjimo problemų, psichikos, regos, kalbos ar kt. sveikatos sutrikimų, patiriantys gydymo šalutinį poveikį, taip pat tie, kuriems reguliariai atliekamos dializės, vėžio gydymas ir pan. Ši paslauga pasitarnautų ir tėvams, į gydymo įstaigą vežantiems vaiką, socialiai remtiniems asmenims ar tiems, kurie iš gydymo įstaigos naktį negali grįžti namo, nes nevažiuoja visuomeninis transportas.

SAM duomenimis, kone pusė (45–50 proc.) pavėžėjimo atvejų sudarys pacientų transportavimas planinėms ambulatorinėms ir dienos paslaugoms. Pavėžėjimas hemodializės paslaugoms apims trečdalį (30–35 proc.) atvejų. Kita dalis paslaugų bus teikiama, pervežant pacientus iš vienos įstaigos į kitą tolesniam gydymui bei jų parvežimui namo. Pacientai šia pavėžėjimo paslauga galės naudotis, gaudami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdami gydytojo siuntimą, pažymą apie gydymą ar vizito į gydymo įstaigą patvirtinimą.

Pavėžėjimo sistema didele dalimi integruos jau turimus išteklius – valstybiniam paslaugų užsakymui ir koordinavimui numatyta skirti trumpąjį numerį 1808, pacientai pas gydytojus registruosis per jau veikiančią išankstinę pacientų registracijos (IPR) elektroninę sistemą, siuntimams bus panaudota e. sveikatos sistema ir pan. Planuojama pritraukti ir šiuo metu savivaldybėse dirbančius specialistus, teikiančius transporto paslaugas pagal Socialinių paslaugų katalogą, taip pat pervežimo paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros įstaigų specialistus.

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų reforma

Seimas po svarstymo taip pat pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama optimizuoti greitosios medicinos pagalbos (GPM) paslaugų teikimą. Šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos: 17 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų (GMP stotys ir GMP centrai), šiame skaičiuje ir Kaišiadorių GMP stotis bei 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir dvi privačios įmonės, todėl ir pagalbos kokybė yra labai skirtinga. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, svarbiausia, kad suvienodins paslaugų kokybę ir standartus. 

Pagal svarstomus projektus, greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje nuo 2023 m. liepos 1 d. teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kuri būtų pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiktų per 5 teritorinius padalinius. Pagal planą, GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje. Siekiamybė yra sutrumpėjęs GMP atvykimo laikas: mieste –per 15 min., kaime – per 25 min.

Savivaldybės laukia daug iššūkių, juk reikia inventorizuoti visą turtą, nuspręsti, kokiais teisiniais pagrindais jį perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Kol kas nėra aišku, kur bus pagrindinis koordinacinis centras, kur vyks darbuotojų mokymai, ar nenukentės darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, o svarbiausia, ar įsteigta struktūra po centralizacijos veiks sklandžiai ir pacientai laiku sulauks GMP brigados.

Šiuo metu kaišiadoriečius aptarnauja 3 GMP brigados. Džiaugiuosi, kad per dvejus darbo metus eidama savivaldybės gydytojos pareigas, nesu gavusi nusiskundimų dėl ne laiku suteiktų GMP paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija analizuoja GMP iškvietimų srautus ir tik po to patvirtins GMP specialistų ir automobilių stovėjimo žemėlapį, todėl dar negaliu pasakyti, ar visos trys GMP brigados ir po centralizacijos stovės Kaišiadorių mieste, ar bus parinkta kita stovėjimo vieta arčiau prie savivaldybės ribų, kadangi į iškvietimą vyks arčiausiai esanti brigada ir pacientus aptarnaus funkcinės, o ne administracinės teritorijos principu.

Šiuo metu yra ruošiami asmens sveikatos priežiūros tinklo reformai reikalingi įstatymų pakeitimai, o pati sveikatos sistemos reforma, tikėtina,  startuos 2023 metais ir ne visose, o tik pilotinėse savivaldybėse, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybė ir gydymo įstaigos jau ruošiasi naujiems iššūkiams.

Savivaldybės gydytoja Danguolė Miliauskaitė