COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina – laimingas bilietas gyventi

            Neramumai visuomenėje dėl augančio užsikrėtimų COVID-19 infekcija skaičiaus, didėjantys hospitalizacijos rodikliai, taikomi apribojimai – tokia šiandienos kasdienybė. Žmonės siurbia informaciją apie viruso atmainas, skiepų naudą ar žalą iš visokiausių informacijos šaltinių. Šios žinios neretai prasilenkia su tikrąja moksliniais, epidemiologiniais, klinikiniais tyrimais pagrįsta tiesa.        

             Dažniausiai užduodami klausimai: Kokia ta vakcina? Kaip veikia vakcina? Ar taip greitai pagaminta vakcina saugi? Ar šalutinis vakcinos poveikis nesukels pasekmių mano sveikatai?

            Pamėginkime leistis į nedidelę kelionę. Įsivaizduokime, jog gyvename saugiai savo namuose, kur viskas tvarkingai saugoma, rakinama, reguliariai tvarkomasi. Ir staiga paplinta gandai, jog kaimynystėje atsirado nepageidaujamų svečių, nusiaubusių kaimynų namus. Ką mes darome? Ogi pasirūpiname saugia savo namų aplinka, šaliname trūkumus, susitvarkome savo durų, vartų spynas, užsandariname langus, siunčiame elektroninius laiškus savo draugams, kaimynams apie gresiantį pavojų. 

            Taip pat ir su tuo nelemtu virusu. Beveik pusė mūsų organizmo ląstelių sudaro imuninę sistemą. Imuninės ląstelės – tai mūsų sargai, budintys, kad į organizmą neprasibrautų „blogiukai“ – virusai, bakterijos. Organizmo atsparumą šiems nepageidaujamiems „blogiukams“ lemia mūsų imunitetas.

            Imunitetas yra dviejų rūšių: įgimtas ir įgytas. Įgimtą imunitetą mes paveldime – tai mūsų oda, gleivinės, žarnyno mikroflora, fermentai, kraujo ląstelės. Tai tarytum mūsų namo sienos, langai, stogas, signalizacija. Šį imunitetą mes stipriname gyvenimo būdu, t. y. racionaliai maitindamiesi, vengdami streso, nejudrumo, atsisakydami žalingų įpročių, mankštindamiesi. Na, o įgytas imunitetas įgyjamas tik persirgus ar pasiskiepijus.

             Štai čia ir priėjome prie vakcinų. Rašysiu apie COVID-19 vakcinacijai taikomas vakcinas. Turime keletą skirtingų, bet saugių vakcinų. Kaip jos veikia? Populiariausios „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos – tai RNR vakcinos, kuriose nėra viruso. Šios vakcinos turi  viruso genetinės medžiagos fragmentą – informacinę RNR.  Šis fragmentas nurodo ląstelėms gaminti  paviršinius S baltymus, tokius, kuriuos turi koronavirusas ir kurie savaime suyra, nepalikdami savo pėdsako organizme.  

            Paskiepyto vakcina žmogaus imuninė sistema, aptikusi naują baltymą, pradeda jį pulti, gamindama antikūnus ir imunines ląsteles (limfocitus, fagocitus). Imuninė sistema pakankamai gudri ir protinga. Ji ne tik neutralizuoja paviršinius baltymus, bet ir įsimena, ką reikia daryti, jei nekviestas svečias vėl pamėgintų prasibrauti į svečius. Kitaip sakant, vakcina mūsų organizmui atsiunčia elektroninį laišką su instrukcija, kaip atrodo COVID-19 ligą sukeliantis virusas ir kaip su juo reikia kovoti, po to el. laiškas dingsta. „Astra Zeneca“ ir „Jenssen“ vakcinos  pagamintos naudojant nekenksmingą modifikuotą peršalimo virusą, kuris negali daugintis mūsų organizme, bet paskiepijus pacientus, atneša ląstelėms instrukciją, kaip pasigaminti paviršinį koronaviruso spyglio baltymą, o mūsų imuninė sistema pastarąjį  atpažįsta ir pradeda gaminti antikūnus.  

            Keliaujame toliau prie kito klausimo apie vakcinų veiksmingumą, kuo paskiepytas pacientas skiriasi nuo nepaskiepyto. PSO tyrimai  rodo, jog nė viena vakcina neapsaugo nuo susirgimo 100 procentų, tačiau  vakcinacija užtikrina 66–95 proc. vakcinos veiksmingumą (priklausomai nuo vakcinos rūšies) prieš sunkios ligos formą. Iš pateikiamos informacijos, gaunamos iš gydymo įstaigų, matome, jog iš 10 reanimacijoje besigydančių pacientų 8 yra neskiepyti, tik 2 paskiepyti viena vakcinos doze  ar visiškai.

            Kodėl serga visiškai paskiepyti asmenys? Mokslininkai nustatė, jog nauja delta atmaina užsikrėtusiųjų pacientų viršutiniuose kvėpavimo takuose buvo rastas žymiai didesnis virusų kiekis, nei kitomis atmainos formomis užsikrėtusiųjų kvėpavimo takuose. Taigi, ir turimų antikūnų kiekis, pasigaminęs po visiškos vakcinacijos, nėra pakankamas užblokuoti dideliam delta virusų kiekiui. Todėl tikslinga stiprinamoji vakcinos dozė tam, kad būtų sužadinta imuninė sistema.

              Girdime daug pasisakymų, jog vakcinos pagamintos skubotai, neištirtas jų galimas poveikis organizmui po 1–2 metų ir pan. Tai neįtikinantys argumentai.

            iRNR vakcina yra nauja, tačiau technologija, kuria remiantis sukurtos „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos, nėra nauja, mokslininkai ją tyrinėja bent 30 metų. Garsūs pasaulio mokslininkai Katali Kariko ir Drew Weisman pluša su technologijomis ir ieško būdų, kaip pritaikyti iRNR technologijas onkologijoje, užkrečiamų ligų  prevencijoje. 

            Girdžiu pamąstymų apie tai, jog geriau jau persirgti ir įgyti natūralų imunitetą. Negaliu absoliučiai su tuo nesutikti, tik ar kiekvienas iš mūsų, susidūręs su šiuo virusu, ištrauks „laimingą bilietą“, persirgs lengva ligos forma. Juk daugelis vyresnio amžiaus, o ir jaunesnių pacientų turi gretutinių ligų, serga II tipo cukriniu diabetu, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtiniu inkstų nepakankamumu, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, praeityje patyrę infarktą, insultą. Šiems pacientams COVID-19 virusas gali tapti negailestingu žudiku. Sakysite, na ir kas – juk tai  natūrali atranka. Bet jei jūs ar jūsų artimieji taptų tokios negailestingos atrankos auka? Deja, persirgusiems COVID-19 lieka neurologinių pakitimų, psichikos, kvėpavimo, virškinamojo trakto sutrikimų. Su šiomis pasekmėmis susiduriame ir mes, šeimos gydytojai. Nerimas, miego sutrikimai, depresija, aktyvūs gastritai, kepenų pažeidimai – neretas nusiskundimas šeimos gydytojo kabinete. 

            Labai svarbu  stiprinti ne vien savo įgimtą imunitetą, tačiau ne mažiau svarbu skiepytis. Vakcinos  šalutinis poveikis su retomis išimtimis (o jų nepasitaiko tiek vartojant vaistus, tiek kosmetologijoje ar chirurgijoje) tikrai  nėra sulyginamas su nauda, kurią gauname pasiskiepiję. Tarkitės su savo šeimos gydytoju. Jei jis abejoja, visuomet yra galimybė pasitarti su gydytojais imunologais, alergologais.

            Vakcinos turime pakankamai, o lovų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams gydyti ligoninėse smarkiai mažėja, todėl kviečiu visus būti atsakingus ir matyti ne tik save ar deklaruoti tik savo teises, bet pamatyti ir greta gyvenantį, dėl amžiaus ar turimų lėtinių ligų pažeidžiamą asmenį, kuriam visuomenėje susiformavęs kolektyvinis imunitetas gali tapti laimingu bilietu gyventi. Saugokite save ir  kitus!

VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Virginija Dranginienė