Informacija gyventojams dėl gyvenamosios vietos adreso tikslinimo

Kaišiadorių rajono  gyventojai raginami  pasitikslinti savo  deklaruotos  gyvenamosios vietos adresą. Deklaruoti gyvenamąją vietą galima:

• per Registrų centro savitarną;
• internetu per Elektroninių valdžios vartų portalą;
• seniūnijose;
• užsienyje – Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose.

Kur ir kaip asmuo gali pasitikrinti savo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, įrašytus Gyventojų registre?

Susipažinti su Gyventojų registre tvarkomais asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis galima:

1.1. naudojantis Registrų centro elektroninėmis paslaugomis internetu prisijungus prie Registrų centro savitarnos (iPasas.lt) https://www.ipasas.lt/index.php?app=gyvreg;

1.2. atvykus į bet kurį Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą) ir užpildžius prašymą; jeigu VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius, tel. (8 5) 268 8262, el. p. info@registrucentras.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 124110246 2-5 prašymą teikia įgaliotas asmuo, jis privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą ir įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą);

1.3. siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu: Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius;

1.4. siunčiant prašymą elektroniniu paštu info@registrucentras.lt; prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

2. Kaip nustatyti, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra netikslūs? Patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje. Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys – miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B. Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys – savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k. 15. Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis. Adresą galima patikrinti pasinaudojus regionų geoinformacinės aplinkos paslauga (REGIA) https://www.regia.lt. Jeigu nustatoma, kad asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių arba adresas nėra įregistruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre neįrašyti patalpos / pastato adreso duomenys, asmens deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra netikslūs.

3. Asmuo kreipiasi į deklaravimo įstaigą, tačiau gyvenamosios vietos deklaruoti nepavyksta dėl to, kad pastatui (patalpai) nėra suteiktas adresas ir / ar suteiktas adresas neįregistruotas Adresų registre. Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba seniūną su prašymu suteikti adresą. Nustačius, jog adresas suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba seniūną su prašymu pateikti adreso duomenis Adresų registrui.

4. Asmuo kreipiasi į deklaravimo įstaigą, tačiau gyvenamosios vietos deklaruoti nepavyksta dėl to, kad pastato (patalpos) adreso duomenys Adresų registre yra patikslinti, pastatui (patalpai) suteikus adresą su visomis adreso sudedamosiomis dalimis, pvz., kaimo vietovėje esančio pastato adresas patikslintas, nurodant gatvės pavadinimą ir / ar pastato numerį. Deklaravimo įstaigos darbuotojas pasikeitusius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šio rašto 2 punkte. Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

5. Asmuo kreipiasi į deklaravimo įstaigą, tačiau gyvenamosios vietos deklaruoti nepavyksta dėl to, kad pastatas, kuriame asmuo gyvena ir pageidauja deklaruoti gyvenamąją vietą, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 3-5 Dėl pastato ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre reiktų kreiptis į Registrų centrą. Kad pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti pastatą ir nuosavybės teises į jį, aktuali pastato kadastro duomenų byla ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, priklausomai nuo statinio kategorijos:

5.1. ypatingiesiems ir neypatingiesiems vieno ar dviejų butų gyvenamiesiems pastatams (išskyrus kultūros paveldo pastatus) įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri patvirtinta ir įregistruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; prašymą deklaracijos patvirtinimui galima pateikti prisijungus prie IS „Infostatyba“, www.planuojustatyti.lt;

5.2. nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas; atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. tokia deklaracija turės būti įregistruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, tai padaryti bus galima prisijungus prie IS „Infostatyba“, kaip nurodyta 5.1 papunktyje;

5.3. jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose (jeigu pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. kartu su jau nurodytais dokumentais turi būti pateiktas ir dokumentas, patvirtinantis statybos teisėtumo faktą);

5.4. kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m. liepos 25 d. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Jų sąrašą ir kontaktinius duomenis galima rasti Matininko kvalifikacijos pažymėjimų registre http://www.nzt.lt/popup2.php?item_id=708 ir Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre http://www.nzt.lt/popup2.php?item_id=3810.

6. Asmuo kreipiasi į deklaravimo įstaigą, tačiau gyvenamosios vietos deklaruoti nepavyksta dėl to, kad patalpa, kurioje asmuo gyvena ir pageidauja deklaruoti gyvenamąją vietą, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Kaip jau buvo minėta, patalpų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, o patalpų suformavimo dokumentus – pažymas apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos) galimybę naudoti pagal paskirtį, kai atlikti tik paprastojo remonto darbai arba statybos darbai nebuvo atlikti, išduoda savivaldybė. Pageidaujant ne įregistruoti patalpą kaip atskirą Nekilnojamojo turto kadastro objektą Nekilnojamojo turto registre, o deklaruoti savo gyvenamąją vietą pastate, turi būti pateiktas prašymas patikslinti duomenis, nurodant, kad asmens gyvenamoji vieta yra pastatas, kuriame nėra suformuota patalpa.

7. Asmuo kreipiasi į deklaravimo įstaigą, tačiau gyvenamosios vietos deklaruoti nepavyksta dėl to, kad pastato (patalpos) savininkas yra miręs, o paveldėjimo teisės perėjimas paveldėtojui nėra įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Jeigu asmuo, kuris kreipiasi į deklaravimo įstaigą, ir yra pastato (patalpos) teisių perėmėjas, jis turėtų kreiptis į mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos notarą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paviešinti jį Nekilnojamojo turto registre kaip apie šio turto savininką. Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į paveldėtą nekilnojamąjį turtą gali būti registruojama notaro išduoto paveldėjimo ar nuosavybės teisės liudijimo arba Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, taip pat išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tuomet, mirus antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, siekdami priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje, ir sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kitas būdas palikimui priimti – paduoti pareiškimą teismui, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą.

8. Asmuo nori patikslinti netikslius savo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodydamas visą adresą, t. y. ir patalpos numerį pastate ar pastato numerį gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje. Deklaravimo įstaigos darbuotojas netikslius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šio rašto 2 punkte. Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo. Jeigu adresas nėra įregistruotas Adresų registre, asmuo turėtų kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba seniūną su prašymu suteikti adresą.

9. Asmuo nori deklaruoti savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą savo gyvenamosios vietos adresu, tačiau to padaryti nepavyksta. 5-5 Pirmiausia asmuo turėtų pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra tikslūs ir teisingi (rašto 1 punktas). Deklaruojant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaravimo įstaigos darbuotojas turi įsitikinti, ar deklaraciją teikiančio asmens (t. y. nepilnamečių vaikų tėvo / motinos) deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra tikslūs ir teisingi (rašto 2 ir 3 punktai). Kiti patikrinimai turi būti atlikti vadovaujantis šio rašto 4-8 punktais. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvo ar motinos, teikiančių deklaraciją, gyvenamosios vietos duomenys yra neteisingi, atsižvelgiant į nurodytas netikslių duomenų priežastis, atitinkamai asmuo turi kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (Registrų centrą) dėl pastato ar patalpos ir teisių į jį (ją) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, inicijuoti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nesudaryta, ar kreiptis į savivaldybę dėl adreso suteikimo.

10. Asmens gyvenamoji vieta buvo deklaruota tiksliu adresu, tačiau pastatas yra žuvęs (pvz., sudegė) arba nugriautas ir yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Asmuo turi pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą nauju adresu.

11. Asmens gyvenamoji vieta buvo deklaruota patalpose, kurios buvo padalintos ar sujungtos. Asmuo turi pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą nauju adresu.

12. Asmuo išvyko į užsienį, tačiau nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju užsienio valstybėje gyvenantis asmuo išvykimą gali deklaruoti užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Tačiau nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienio valstybę, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos (Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“, 93 punktas). Tikimės, kad pateikta informacija bus naudinga sprendžiant gyventojams aktualius gyvenamosios vietos deklaravimo klausimus. Papildomai siunčiame Registrų centro parengtą atmintinę gyventojams aktualiais gyvenamosios vietos deklaravimo bei gyvenamosios vietos tikslinimo klausimais (toliau – Atmintinė). Atmintinę taip pat bet kada galite peržiūrėti Registrų centro puslapyje.

Valstybės įmonės Registrų centro informacija