Nuo trečiadienio, vasario 23 d., izoliuotis turės tik tie asmenys, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą, ar asmenys, įtariami, kad serga COVID-19 liga, kol laukiama patvirtinamojo COVID-19 tyrimo rezultato

Žmonėms, turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu, izoliuotis nebereikės, tačiau ir toliau išlieka rekomendacijos, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu, stebėti savo sveikatos būklę, atlikti savikontrolės greituosius antigeno testus, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis ir dėvėti respiratorius ar medicinines kaukes. 

                      Labai svarbi informacija gyventojams – sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusiems asmenims, kuriems izoliavimas buvo paskirtas, gali kreipiantis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl izoliavimo termino nutraukimo.

                      Sprendimas atšaukti privalomą izoliaciją sąlytį turėjusiems asmenims, specialistų teigimu,  priimtas dėl stebimos situacijos, kai asmenys, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, dažnai nenurodo kartu gyvenančių asmenų kaip sąlytį turėjusių, todėl jie faktiškai nėra izoliuojami. Sprendimas atsisakyti privalomos izoliacijos taip pat susijęs su stebima gerėjančia epidemiologine situacija: stebimas sergamumo COVID-19 mažėjimas, mažėjantis pandemijos pagreitis.

                      Dar iki  Omikron mutacijai išplintant, neabejotinai buvo aišku, kad imunitetas susidaro ne tik vakcinacijos, bet ir persirgimo metu. Nuo pandemijos pradžios Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo patvirtinti 8068 COVID-19 ligos atvejai. Šiuo metu 6907 asmenys jau yra pasveikę. Kiekvieną dieną Statistikos departamentas savo interneto puslapyje skelbia ne tik paskiepytų, tačiau ir naujai užsikrėtusių COVID-19 liga bei persirgusių asmenų skaičius. 2022 m. vasario 21 d. Statistikos departamento duomenimis, Kaišiadorių r. savivaldybėje buvo patvirtinti 62 nauji COVID-19 ligos atvejai. Per savaitę susirgo 440 asmenų (7 dienų vidurkis – 63 atvejai). Tarp susirgusių yra ir vakcinuotų, ir nevakcinuotų asmenų. Šiuo metu savivaldybėje serga 940 asmenų, o 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų per paskutines 3 dienas  sumažėjo nuo 4066,3 iki 3860,8 (Lietuvos rodiklis šiuo metu 3787,5).

                      Dažniausiai visos pandemijos pasaulyje trukdavo apie dvejus metus, tačiau yra buvę atvejų, kai pandemija užsitęsdavo ir iki ketverių metų. Taigi kol kas dar sunku nuspėti COVID-19 ligos pandemijos pabaigą, ypač Lietuvoje, kur turime nemažą procentą nepaskiepytų asmenų.

                      Ten, kur neskiepytų asmenų procentas visuomenėje didžiausias, tarkim, Afrikos regione, kur vakcinų prieinamumas yra ribotas, yra didžiausia naujų viruso atmainų atsiradimo tikimybė. Neskiepytųjų populiacija gali būti ta terpė, kur aptinkamos naujos viruso atmainos, plintančios tarp žmonių.

                      Daugelyje Europos valstybių, kuriose pasiskiepijusių asmenų skaičius yra apie 90 proc. visos populiacijos, jau šiuo metu ne tik svarsto, bet ir keičia COVID-19 valdymo strategijas. Žiniasklaida informuoja, kad:

                      Norvegijoje nuo 2022 m. vasario 11 d. jau atsisakyta daugumos COVID-19 priemonių, įskaitant reikalavimus laikytis 1 m atstumo, dėvėti kaukes. Užsikrėtusiems suaugusiems asmenims nebereikia laikytis karantino, bet išlieka rekomendacija likti namuose 4 dienas nuo teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato gavimo. 

                      Šveicarijoje sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama griežtai laikytis fizinio atstumo ir higienos reikalavimų, stebėti savo sveikatos būklę, bendraujant su kitais asmenimis dėvėti veido kaukę, vengti kontaktų, vengti viešų vietų.

                      Švedija sustabdė plataus masto testavimą (mobiliose palapinių aikštelėse, įvažiuojamuose testų ėmimo centruose, į namus atgabenamus testus) dėl COVID-19 net tiems žmonėms, kuriems pasireiškė infekcijos simptomai.

                      Danijoje sąlytį turėję asmenys neturi izoliuotis, jiems rekomenduojama atlikti greitąjį antigeno testą arba PGR tyrimą po 3 dienų, kai patvirtintas atvejis gavo teigiamą tyrimo rezultatą. Jei sąlytį turėjusiems pasireiškia simptomai, tokiu atveju rekomenduojama izoliuotis.

                      Dar 2020 metų pabaigoje mes kalbėjome apie tai, kad COVID-19 ligos vakcina yra svarbiausias instrumentas kovoje su pandemija, kad būtina vakcinuotis tam, kad įgytume imunitetą. Vakcinacijos procesas, kaip savaime suprantamas procesas, iki šiol yra nepaliaujamai skatinamas. Gyventojai įvairiomis akcijomis buvo ir yra kviečiami vakcinuotis (prie prekybos centrų ir rajono seniūnijose skiepijimas buvo vykdomas skiepobusuose, mobilios medikų komandos vyko į socialinės globos įstaigas ir kitas įmones, prioriteto tvarka buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvybiškai svarbias funkcijas vykdančių įstaigų ir organizacijų dirbantieji), taip pat ir gydytojams buvo skiriami motyvaciniai priedai (už skiepytis paskatintus žmones). Kaišiadorių r. savivaldybėje šeimos gydytojai taip pat yra raginami susisiekti su savo pacientais, kurie yra 65+ amžiaus grupėje ir dar iki šiol nėra pasiskiepiję, bei kviesti atvykti arba vykti į namus juos paskiepyti. Tenka apgailestauti, kad  šis procesas savivaldybėje yra sustojęs ir nepasiskiepijusių šios amžiaus grupės asmenų dar yra apie tūkstantį.

                      Esant dideliems užsikrėtimų skaičiams, natūraliai mažėja vakcinacijos tempai. Praėjusią savaitę Kaišiadorių rajono savivaldybėje COVID-19 vakcina iš viso buvo paskiepyta tik 37 gyventojai, iš jų pirmuoju skiepu – 3 asmenys, antruoju skiepu – 17 ir trečiuoju skiepu (sustiprinančiąja doze) – 17 asmenų. Lietuvoje šiuo metu bent vieną skiepo dozę yra gavę vos 69,6 proc. gyventojų, o Kaišiadorių rajono savivaldybėje tokių asmenų yra dar mažiau – 66,1 proc. (19 285). Kaišiadorių rajono savivaldybėje visiškai pasiskiepijusių  asmenų yra tik 32,6 proc. ir esame 50 vietoje tarp visų savivaldybių (pirmauja Alytaus r. sav., kur visiškai paskiepyti 51,3 proc.), pirmuoju skiepu Kaišiadorių r. sav. yra paskiepyti 2,6 proc. asmenų ir esame 17 vietoje (pirmauja Alytaus r. sav. – 4,6 proc.), sustiprinančiąja vakcinos doze Kaišiadorių r. sav. yra paskiepyta 30,8 proc. gyventojų ir esame 33 vietoje (pirmauja Akmenės r. sav. – paskiepyta 41,3 proc. gyventojų).

                      Todėl sveikatos priežiūros įstaigos dar ilgai turės COVID skyrius, o jų užpildymas, matyt, svyruos, priklausomai nuo vyraujančios atmainos ar infekcijos pasireiškimo sezoniškumo.

                      Mano nuomone, Omikron atmainos sukelta liga nebūtų lengvesnė liga, jei žmogus nebūtų skiepytas. Tai yra lengvesnė liga, tačiau skiepytųjų populiacijoje, o neskiepytiems žmonėms ji gali būti tokia pat sunki. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, tie pacientai, įskaitant ir jaunus žmones, kurie atvyksta į skubios pagalbos skyrių, kurie neskiepyti ir jiems nustatoma infekcija, sukelta Omikron atmainos, taip pat gali sirgti sunkiai, gali prireikti gydymo reanimacijos skyriuje.  Statistikos departamento vasario 21 d. duomenimis, ligoninėse yra gydomi 1865 asmenys, iš jų 109 reanimacijoje. Vieno COVID-19 liga sergančio asmens gydymas ligoninėje mokesčių mokėtojams kainuoja vidutiniškai 2 tūkst. eurų, o brangiausio paciento gydymas reanimacijos skyriuje – net 134 tūkst. eurų. Lėšos nėra esminis dalykas, tačiau COVID-19 liga sergančiųjų apgultis sveikatos priežiūros įstaigose mažina kitomis ligomis sergantiems asmenims paslaugų prieinamumą.

                      Yra šaltinių, nurodančių, kad, plintant Omikron atmainai, su infekcija susidurs apie 50 proc. (skiepytos ir nepaskiepytos ar persirgusios) populiacijos, tačiau jau dabar yra nustatyta, kad nuo sunkios ligos eigos ar hospitalizacijos puikiai apsaugos vakcina, kad skiepai labai reikšmingai prisidėjo prie pandemijos valdymo. Net jeigu dabar užsikrėsčiau Omikron atmaina, virusu, kuris pakitęs, ir net trys skiepai neapsaugo nuo kolonizacijos nosiaryklėje, galiu garantuoti, kad nesirgsiu sunkiai vien todėl, kad esu tinkamai pasiskiepijusi. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų manymu, skiepai ir toliau bus tas įrankis, kuris  užbaigs pandemiją.

                      Manau, kad dabar dar ne vėlu pradėti kalbėti ir apie bendravimo kultūrą. Tai, kad esame pavargę ar jaučiame įtampą, neturėtų tapti nekultūringo bendravimo priežastimi. Nereikia kitaip manančio žmogaus smerkti, žeminti ar įžeidinėti. Kitokia nuomonė gali būti išsakyta ir priimta be įžeidžiančio tono, protestų, o įsiklausant, ieškant kompromiso, abipusio supratimo. To ir linkėčiau visiems žmonėms. Būkime sveiki ir saugokime vieni kitus.

Savivaldybės gydytoja

Danguolė Miliauskaitė