Paprastas būdas išvengti COVID-19 ligos ir rimtų jos pasekmių

Justė Monkevičė

Netylant visuomenės diskusijoms apie skiepus nuo COVID-19, apie jų naudą ir galimas komplikacijas ir gausėjant duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių įvairius požiūrius vakcinacijos tema, retai išgirstami balsai specialistų, kurie vieni pirmųjų susiduria su koronavirusu, – šeimos gydytojų. Mes kasdien sulaukiame nusiskundimų pablogėjusia sveikata ir turime nustatyti COVID diagnozę. Taip pat mums tenka iš arti pamatyti tikruosius koronaviruso sukeliamus padarinius, todėl matydama, kaip neatsakingai žmonės elgiasi vengdami skiepytis, kaip rizikuoja savo bei savo artimųjų sveikata, negaliu nepasidalinti savo įžvalgomis.

            Dirbdami su COVID-19 pacientais, pastebėjome, kad ši liga labai dažnai yra suvokiama tiesiog kaip truputį sunkesnis gripas, tik kraštutiniais atvejais reikalaujantis stacionaraus gydymo ar reanimacijos. Galvojama, kad ši liga praeis beveik nepastebėtai ir be jokių liekamųjų reiškinių.

            Deja, patirtis rodo ką kita. Aiškėja, kad, persirgus COVID-19, išlieka ilgalaikiai gyvenimo kokybę pabloginantys negalavimai, kurie labai reti gripo atveju. Žmonės praranda uoslės ir skonio pojūčius (mėgstami maisto produktai, kosmetika, gaivinamieji kvapai jiems ima kelti pasibjaurėjimą), pablogėja jų protiniai gebėjimai (neretai mąstymas nusilpsta tiek, kad žmonės nepajėgia dirbti savo darbo ir turi eiti nemokamų atostogų), stipriai susilpnėja atmintis, pradedamas justi pastovus svaigulys, nuovargis, nemiga. Šie negalavimai gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Pacientai baiminasi, kad savo įprastos būklės niekada neatgaus. Tad sirgti koronavirusu nereiškia pagulėti keletą dienų su temperatūra ir kosuliu. Ir tai tik pradiniai simptomai. Jau yra žinoma, kad COVID-19 gali suluošinti visam gyvenimui: sukelti negrįžtamus plaučių, širdies, smegenų pažeidimus.

            Tačiau žmonės vis dar nerimauja dėl skiepų saugumo. Kokios yra jų nerimo priežastys? Kalbantis su pacientais, tenka išgirsti įvairių paaiškinimų.

            Didelė jų dalis mano, kad vakcinos yra sukurtos per greitai ir neatlikus visų būtinų eksperimentų. Tiesa, vakcinos yra naujos. Atsiranda mokslo tyrimų, kuriuose minimi nauji, nenumatyti vakcinų šalutiniai poveikiai. Tačiau tiesa ir ta, kad tikimybė jiems pasireikšti yra labai maža – nepalyginamai mažesnė už komplikacijas, kurios gresia užsikrėtus COVID-19. Šią tikimybę mokslininkai nustatė gana tiksliai, naudodami informaciją, sukauptą per daugelį metų, mat šiuo metu paplitusi koronavirusų atšaka SARS-CoV-2 nėra pirmoji, su kuria žmonijai tenka susidurti. Koronavirusai pirmą kartą aptikti dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje ir nuo tada yra kruopščiai tyrinėjami. O prasidėjus COVID-19 pandemijai, prie vakcinų kūrimo prisidėjo viso pasaulio geriausi specialistai, sugebėję optimaliai pasinaudoti sukauptomis žiniomis, todėl galime būti tikri, kad jų kuriamos vakcinos yra prognozuojamos ir saugios. [1]

            Kita priežastis, dėl kurios vengiama skiepų – jų poveikis besilaukiančioms moterims, taip pat poveikis motinoms, žindančioms kūdikius, ar moterims, kurios planuoja susilaukti vaikų ateityje. Tai yra suprantamas jausmas – kokia moteris nesirūpins savo vaikų saugumu. Bet vakcinas kuriantys mokslininkai atsižvelgė ir į šį nerimą. Pandemijos pradžioje iš tiesų trūko duomenų apie vakcinų įtaką vaisiui, maitinamam kūdikiui ar galimybei turėti vaikų ateityje, tačiau, pagal naujai atliktus JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimus, nėra aptikta jokių rimtų komplikacijų, kurios galėtų kelti nepasitikėjimą vakcinomis [2]. Vėlgi, negalima tvirtinti, kad komplikacijos nėra įmanomos, tačiau jų tikimybė yra labai menka. O pasireiškusios jos sudarytų mažesnę riziką motinai ir kūdikiui, palyginus su tomis,  kurias  gali  sukelti  COVID-19. Tačiau svarbu pažymėti, kad pasiskiepijusios ir žindančios kūdikius moterys per motinos pieną kūdikiui perduoda ir antikūnų, taip bent šiokią tokią apsaugą suteikdamos kūdikiams, kurie dar nėra skiepijami. O pasiskiepijusios (ar persirgusios) nėščiosios antikūnus kūdikiui perduoda per placentą ir taip jam suteikia imuninę apsaugą.

            Naudojantis proga vertėtų perspėti jaunas ir būsimas mamas – ką tikrai mokslas yra nustatęs, tai tabako ir elektroninių cigarečių žalą tiek pačiai moteriai, tiek ir planuojamam vaikui.

            Trečia populiari priežastis, kodėl nepasitikima vakcinomis, yra įsitikinimas, kad natūraliai įgytas imunitetas yra patikimesnis už sukurtą vakcinos. Daugėja pacientų, kurie tyčia užsikrečia COVID-19. Negalima nepripažinti, kad toks apsaugos būdas veikia ir gali padėti sukurti vadinamąjį bandos imunitetą. Tačiau kodėl jis nėra rekomenduojamas? Apie COVID-19 komplikacijas jau sakėme: koronavirusas nėra „lengvas peršalimas“. Ieškant tyčinio imuniteto, labai stipriai rizikuojama savo sveikata, bet ne mažiau – ir artimųjų sveikata. Lengvabūdiškas elgesys su ligomis kelia didelę grėsmę šalia jūsų esantiems žmonėms, galimai priklausantiems rizikos grupei. Jaunas ir, atrodo, sveikas žmogus gali turėti sveikatos sutrikimų, dėl kurių koronavirusas jam gali būti tiesiog mirtinas. Galbūt tai menkas argumentas prieš tyčinį imunitetą, nes statistika rodo, kad jaunų ar vidutinio amžiaus žmonių mirčių nuo COVID-19 nėra daug. Tačiau, kaip jau sakėme, mirtis nėra vienintelis ligos padarinys. Argi keletą savaičių būti prijungtam prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir prarasti visam gyvenimui sveikatą yra toji kaina, kurią esame pasiryžę mokėti už neatsakingą elgesį su sveikata?

            Tik vienas iš daugelio atvejų: dvidešimt trejų metų vaikinas, futbolininkas, gyvenantis sveiką gyvenimo būdą, grįžo iš Danijos ir surengė draugams šventę kaimo sodyboje. Po savaitgalio pasijuto blogai, keletą dienų karščiavo ir gydėsi namuose. Sveikatai stipriai blogėjant, artimieji iškvietė greitąją pagalbą. Jaunuoliui buvo nustatytas koronavirusas, jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių ir keturias savaites gulėjo prijungtas prie įrangos, aprūpinančios jį deguonimi. Jis buvo nusilpęs tiek, kad nepajėgė bendrauti su artimaisiais. Jo šeima visą tą laiką gyveno nežinioje dėl ateities ir ruošėsi liūdniausiai baigčiai. Negana to, koronavirusu užsikrėtė ir jo draugai, kartu vakaroję sodyboje, ir jo sesuo su kūdikiu, galiausiai ir tėvai. Laimei, medikams pavyko jaunuolį išgelbėti, dabar jis gydomas reabilitacijoje, bet buvusios sveikatos būklės jau neatgaus. Jam teks atsisveikinti su sportu.

            Natūraliai įgytas imunitetas (persirgus COVID-19 liga) nėra ilgalaikis. Tai mokslo įrodytas faktas. Vakcina yra efektyvesnis ir saugesnis būdas įgyti imunitetą. Be to, vakcinos sukeltas imunitetas išlieka bent šešis mėnesius, per kuriuos imuninė sistema išmoksta kovoti prieš koronavirusą, ir kitos vakcinos dozės ją dar labiau sustiprina [3] [4].

              Galų gale, net ir persirgus COVID-19, yra verta skiepytis. Taip susidaro dar stipresnis imunitetas nei tas, kurį įgytumėte vien persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

         Taigi, dar nepasiskiepijusius bei abejojančius asmenis, kviečiu neatidėlioti ir artimiausiu metu pasiskiepyti. Taip pat primenu – nepamirškime kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, dėvėkime kaukes net ir lauke, jeigu negalime užtikrinti saugaus atstumo nuo kitų asmenų, ir kartu nugalėkime šią pandemiją bei sugrįžkime prie įprasto savo gyvenimo būdo.

Jūsų šeimos gydytoja Justė Monkevičė

Mokslo šaltiniai:

[1] Polack, Fernando P et al. „Safety and Efficacy of the BNT162b2 mRNA Covid-19 Vaccine.“ The New England journal of medicine vol. 383,27 (2020): 2603-2615. doi:10.1056/NEJMoa2034577

[2] Shimabukuro TT, Kim SY, Myers TR, et al. „Preliminary Findings of mRNA Covid-19 Vaccine Safety in Pregnant Persons.“ N Engl J Med. DOI: 10.1056/NEJMoa2104983

[3] Cavanaugh AM, Spicer KB, Thoroughman D, Glick C, Winter K. „Reduced Risk of Reinfection with SARS-CoV-2 After COVID-19 Vaccination.“ Kentucky, May–June 2021. MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2021;70:1081-1083.

[4] Moline HL, Whitaker M, Deng L, et al. „Effectiveness of COVID-19 Vaccines in Preventing Hospitalization Among Adults Aged ≥65 Years.“ COVID-NET, 13 States, February–April 2021. MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2021;70:1088-1093.