Šaltuoju sezonu svarbiausia šiltas guolis ir sotus pašaras

Žiema jau prasidėjo, todėl tikėtina, kad dar ne kartą spustels šaltukas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius primena, kad, nors dauguma lauko sąlygomis gyvenančių ūkinių gyvūnų yra neblogai prisitaikę prie metų laikų pokyčių ir temperatūros svyravimų, o kai kurių veislių mėsiniai galvijai yra atsparūs žiemos klimatui ir gali žiemoti lauke, svarbu, kad gyvūnų savininkas jiems sudarytų sąlygas, apsaugančias nuo šalčio, sniego, lietaus, vėjo ar šlapdribos, kad jie galėtų pasislėpti pašiūrėje, turėtų užuovėją.

Jei gyvuliai laikomi tvarte, svarbu, kad sienos, langai, durys būtų sandarūs, nesusidarytų skersvėjų, kad būtų užtikrinta gera oro apykaita ir palanki temperatūra. Reikia palikti ventiliacijai skirtas angas, kad šaltuoju ir pereinamuoju laikotarpiu patalpose nesusidarytų vandens garų kondensatas ir kenksmingos dujos. Gyvūnų laikymo vietos turi būti tinkamai pakreiktos. Patartina naudoti šiaudus, kadangi jie turi šilumą palaikančių savybių. Gausiai pakreikus pašiltėja gyvūnų guolis, tvarte sumažėja drėgmės ir amoniako dujų koncentracija, tvartų aplinka mažiau teršiama srutomis. Didelė drėgmė ir žema temperatūra neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę: gyvūnai tampa mažiau produktyvūs, dažniau serga kvėpavimo takų, tešmens ligomis. Gyvuliai turėtų gauti kuo įvairesnį, didesnės energetinės vertės pašarą, nes su juo gaunama energija naudojama kūno temperatūrai palaikyti. Būtina nepamiršti ir pakankamo kiekio vandens.

Žiemos metu reikia pasirūpinti ne tik ūkiniais gyvūnais, bet ir lauke laikomais augintiniais. Visais metų laikais lauke laikomi šunys yra prisitaikę gyventi žiemos sąlygomis, tačiau svarbu, kad teritorija, kurioje gyvena šuo, būtų sausa (pvz., įrengtas vandens nutekėjimas, stogas). Būda – pagrindinė vieta, kur šuo slepiasi nuo lietaus, vėjo ir šalčio, todėl ji turi būti tinkama: apačia pakelta nuo žemės, kad susidarytų oro tarpas ir šaltis bei drėgmė nesismelktų tiesiai į būdos dugną, būdos sienos nebūtų perpučiamos, stogas nepraleistų drėgmės, o anga būtų pridengta, pvz., audeklu. Būda turėtų būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų patogiai tupėti ir gulėti, tačiau ir ne per didelė, kad galėtų gerai išlaikyti šuns kūno šilumą. Šeimininkas turi pasirūpinti, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas. Svarbu, kad jie nebūtų „sugulėti“, sudrėkę, ar sustumti į vieną būdos kampą. Augintinio savininkas šaltuoju laikotarpiu augintinius taip pat turėtų šerti sočiau, kaloringesniu, visaverčiu pašaru, o vandenį geriausia duoti šėrimo metu.

Kviečiame gyventojus būti neabejingus – pastebėjus nuo šalčio kenčiančius, netinkamai laikomus gyvūnus, informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą trumpuoju telefonu numeriu 1879.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius