Klausiate? Atsakome

2023-10-20

Kaip taisyklinga: indėlis kam ar indėlis į ką? 

Kartais girdime: ,,Apdovanojo garbų kraštietį už indėlį kultūrai, paveldui, kraštotyrai...“ Reikėtų prisiminti, kad naudininkas su daiktavardžiu indėlis nevartotinas objektui reikšti, vartotina ne indėlis kam, o indėlis į ką ar pan., pvz.:  Akcentuotas muzikanto indėlis Lietuvos kultūrai (= į Lietuvos kultūrą). Indėlis politikai ir kultūrai ( = į politiką ir kultūrą). 

Žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 39.  

2023-08-25

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių ir veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius (o ne direktorius komercijai), technikos direktorius (o ne direktorius technikai), plg.: departamento direktorius, inspekcijos viršininkas ir pan.

Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas) ir veiklos sritis, tada pastarosios pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmui, prezidento atstovas spaudai, mero patarėjas kultūrai. Kilmininkas tokiais atvejais būtų netgi dviprasmiškas, plg. mero kultūros patarėjas. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu „reikalams“, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.

Pavaldumo nereiškiančių pareigų pavadinimai nusakomi kilmininku: personalo spencialistas (o ne specialistas personalui), ūkio reikalų vyresnysis specialistas (o ne vyresnysis specialistas ūkio reikalams), vandentiekio priežiūros meistras (o ne meistras vandentiekio priežiūrai).

Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio „klausimai“ įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais. 

2023-05-26

Kodėl imbieras, bet bazilikai?  

Kad žinotume, ką vartoti – vienaskaitą ar daugiskaitą, reikia neblogai išmanyti kulinariją. Bet pabandykime išnarplioti: kai prieskoniai susmulkinti iki mažų mažų grūdelių arba iš jų padaryti milteliai, tada vartojama vienaskaita – cinamonas, imbieras, peletrūnas, mairūnas. Kai būna susmulkinti prieskonių vaisiai, šakniastiebiai, sėklos, lapai, tada vartojama daugiskaita: ciberžolės, bazilikai, kalendros, raudonėliai, laurų lapai, gvazdikėliai. O štai iš aitriųjų paprikų prieskoniai gali būta paruošti dvejopai: paprikos gali būti maltos, tada bus aitrioji paprika, jei  džiovinti jų vaisiai, tada bus aitriosios paprikos. 

2023-05-09

Brūkšnys ar brūkšnelis?

Brūkšnelis rašomas:

• tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas (tačiau nereikia brūkšnelio, kai antrasis žodis tarsi paaiškina, papildo pirmąjį, pvz., šalys narės, firmos partnerės, sąskaita faktūra);
• tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz., Kymantaitė-Čiurlionienė;
• dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija;
• jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz., 50-metis, ar kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz., 8-asis punktas (prie romėniškų skaitmenų galūnės nepridedamos, pvz., I vieta, IV skyrius);
• tarp datą žyminčių skaitmenų grupių dokumentuose, pvz., 2023-05-07;
• tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz., Pylimo 1-5, Sprendimas Nr. 113-4290, Nutarimas Nr. PN-4;
• simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų bendrija „Kavoliškis-4“.

Brūkšnelis tarpais neskiriamas, jis yra bet kurioje klaviatūroje. 

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Jis rašomas:

• vietoj praleistos tarinio jungties, pvz., Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė, Iš viso – 1 500 Eur;
• tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas sustoja Kaišiadoryse; Lankytojai priimami 12.30–16.30 val.; Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę);
• tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, pvz., Molotovo–Ribentropo paktas,  perdavimo–priėmimo aktas.

Brūkšnį, jei naudojatės nelietuviško standarto klaviatūra, galima surinkti Alt+0150, taip pat rasti ir simbolių rinkinyje arba tiesiog nusikopijuoti. 

Kai brūkšnys vartojamas kaip skirtukas, prieš jį ir po jo paliekami tarpeliai: Upės – ir tos jau padžiūvo. 

Brūkšniu žymint ribas ar dvišalius santykius, tarpų palikti nereikia: pvz., 5−10 kl. mokiniai; anglų–lietuvių kalbų žodynas. 

Daugiau informacijos:

https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba/bruksnelis

https://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/Ra%C5%A1yba_2022.pdf

https://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/suvestines-nutarimu-redakcijos/lietuviu-kalbos-skyrybos-taisykles-suvestine-redakcija

2023-02-03

Foje ar fojė?

Kitų kalbų nelinksniuojamieji daiktavardžiai lietuvių kalboje neturi baigmens -e, taigi rašome fojė.

Tokie daiktavardžiai su kirčiuotu galūniniu -ė lietuvių kalboje yra moteriškosios giminės. Todėl  išsami esė, erdvi fojė (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p. 64 § 106). 

Išimtis – vyriškos lyties asmenis reiškiantys daiktavardžiai su kirčiuotu galūniniu -ė  – jie yra vyriškosios giminės, pvz.: nepažįstamasis Renė, įžymusis Rablė, atsakingasis atašė.

Nelinksniuojamųjų kitų kalbų kilmės daiktavardžių giminė reiškiama ne morfologiškai (atitinkamomis galūnėmis), bet sintaksiškai, t. y. su tais daiktavardžiais derinamų žodžių formomis, pvz.: Paroda eksponuojama erdvioje kultūros centro fojė. 

Daugiau: https://vlkk.lt/konsultacijos/1014-gimine-nekait-e; https://vlkk.lt/konsultacijos/1011-foje-ese-rable-gimine. 

2022-10-27

Režimas ar rėžimas?

Abu šiuos žodžius galime drąsiai vartoti, jeigu išmanome jų reikšmes.

Režimas yra tarptautinis žodis Juo vadinama valstybės valdymo forma (pvz., demokratinis režimas) arba nustatyta tvarka (pvz., darbo dienos režimas).

O rėžimas – tai daiktavardis, padarytas iš žodžio rėžė, kuris turi net 8 reikšmes: 1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. skersti, pjauti; 3. labai skaudėti; 4. labai erzinti (jutimo organus); 5. skrieti, brėžti; 6. kirsti, trenkti, daužti; 7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti; 8. prk. smarkiai ką daryti.

Su priesaga -i̇̀mas padaryti daiktavardžiai pavadina šiuos veiksmus ir reiškia pjovimą, skausmą ir kt.

2022-09-26

Kaip rašyti raidines santrumpas?

Ir tikrinių, ir bendrinių keliažodžių pavadinimų raidinės santrumpos paprastai rašomos visus savarankiškus žodžius žymint pirmosiomis didžiosiomis raidėmis, po kurių taškai nededami; tarnybiniai žodžiai (jungtukai, prielinksniai) praleidžiami. Pv.: KTU {Kauno technologijos universiteto) vardo klasės suteikimo renginyje dalyvavo Kaišiadorių rajono meras; Klubo pagrindinis rėmėjas – UAB (uždaroji akcinė bendrovė) „Savingė“. Mažosios raidės raidinėse santrumpose paprastai nerašomos, išskyrus tuos atvejus, kai du skirtingus pavadinimus sudarančių žodžių pirmosios raidės sutampa, pvz.: VšĮ (viešoji įstaiga) ir VĮ (valstybės įmonė).

Daugiau http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/Ra%C5%A1yba_2022.pdf (10.1.).

2022-09-09

Ar vartotinas jungtukas jog?

Pagal „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, jungtukas jog vartojamas papildinio, veiksnio, tarinio ir būdo aplinkybės šalutiniams sakiniams prijungti, pvz.: Žmonės atviravo, jog labai gaila, kad išvežti tik trys šuneliai, o kiti taip ir liko sodyboje; Atsitiko, jog darbams pabaigti pritrūko lėšų; Nuotaika buvo tokia, jog kiekvienam norėjosi šokti; Snigo taip, jog nieko aplink nesimatė.

Jungtuku jog jungti tikslo šalutinius sakinius netaisyklinga. Jis taisomas jungtuku kad, pvz.: Organizacija visų geros valios žmonių prašo aukoti, jog (= kad) visiems skriaudžiamiems gyvūnams būtų galima padėti; Ši grupė suburta, jog (= kad) žmonės geriau save pažintų.

https://www.vlkk.lt/konsultacijos/6515-jog-kad

https://www.vlkk.lt/konsultacijos/9511-jog

2022-09-05

Ar reikia tarpo tarp skaičiaus ir procento ženklo? 

Tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo daromas (procentas – nesisteminis santykinio dydžio matavimo vienetas, žymimas %). Pvz.:

Iš 644 ūkio subjektų, veikusių 2022 m. pradžioje, 20 % veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse;

Lyginant su 2016 m. duomenimis, šis rodiklis išaugo 5,75 %.

Daugiau:

http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/Ra%C5%A1yba_2022.pdf;

https://vlkk.lt/konsultacijos/7369-procentai-tarpas.

2022-06-14

Kaip rašyti – trugdžiai ar trukdžiai?

Tariant žodžius skardieji priebalsiai (pvz.: b, d, g, z, ž), atsidūrę prieš dusliuosius (pvz.: p, t, k, s, š) arba žodžio gale, tampa dusliaisiais, o duslieji (pvz.: p, t, k, s, š) prieš skardžiuosius (pvz.: b, d, g, z, ž) – skardžiaisiais, taip vyksta priebalsių supanašėjimas (asimiliacija). Todėl ir kyla klausimų rašant.

Šių tarties pakitimų rašte dažniausiai nepaisoma, pvz.: rašoma gerbti (tariama gerpti), rašoma džiaugtis, džiaugsmas (tariama džiauktis, džiauksmas), nes tariant skardūs priebalsiai b, g suduslėja; rašoma pirkdavo (tariama pirgdavo), rašoma nešdavo (tariama neždavo), nes tariant duslūs priebalsiai k, š suskardėja.

Pagal morfologinį principą tos pačios žodžio dalys (morfemos) turi būti rašomos vienodai, nepaisant to, kad tariamos skirtingai, pvz.: segu, segti, segdamas, segtukas. Rašoma taip, kaip giminiškuose žodžiuose ar kitose to žodžio formose.

Pagal kilmę priebalsiai rašomi šiais atvejais:

1. a) duslieji priebalsiai k, p, t, s, š, suskardėję prieš skardžiuosius priebalsius b, d, g, z, ž, pvz.: sukdamas (tariama sugdamas), trukdis (tariama trugdis), kirpdamas (tariama kirbdamas), lipdyti (tariama libdyti), kasdamas (tariama kazdamas), krenkšdamas (tariama krengždamas);
2. b) skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž, suduslėję prieš dusliuosius k, p, t, s, š, pvz.: dirbti (tariama dirpti), gobšus (tariama gopšus), lygtis (tariama lyktis), sirgtų (tariama sirktų), zyzti (tariama zysti), griežtas (tariama grieštas), varžtas (tariama varštas), šliaužti (tariama šliaušti), Juodkrantė (tariama Juotkrantė), Kryžkalnis (tariama Kryškalnis).

Pagal kilmę rašomuose giminiškuose žodžiuose skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius galima lengvai nustatyti žodį palyginus su tokia jo forma ar giminišku žodžiu, kur abejojamas priebalsis yra prieš balsį, pvz.: bėga, todėl bėgti, bėgsime; dirba, todėl dirbti, dirbkite; rūgo, todėl rūgti, rūgštus; drėbė, todėl drabstyti; žengė, todėl žingsnis; ožys, todėl ožka; verkė, todėl virkdyti, virkdo; truko, todėl trukdis, trukdyti; nešė, todėl nešdavo, nešdamas.

Daugiau – https://vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/Ra%C5%A1yba_2022.pdf.

2022-06-01

Ar žodis pasimesti vartotinas reikšme „sumišti, sutrikti“, ar tai laikoma klaida? 

Ne, nevartotinas. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiamos tokios žodžio pasimesti reikšmės: 1. pamesti, 2. netyčia išsiskirti, nebesusirasti.

Taigi, Visiškai pasimečiau sutrikau išgirdęs šią naujieną. Tokios pasimetusios sumišusios dar nesu jos mačius. 

Kokia taisykle remiamasi teigiant, kad teisės aktuose valdžios institucijų pavadinimai netrumpinami?

Kaip tekste rašomi interneto naujienų ir skelbimų portalų, interneto svetainių, tinklaraščių adresai?

Kaip simboliniai pavadinimai vartojami interneto naujienų ir skelbimų portalų, interneto svetainių, tinklaraščių adresai paprastai rašomi be kabučių, pasviruoju šriftu, pvz.: delfi.lt, delfi.ee, rus.delfi.lv. Populiariausios naujienų svetainės delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt. Portalas Balsas.lt stengiasi aprėpti kuo daugiau ir kuo įvairesnių sferų. Kaip rodo CVbankas.lt duomenys, nuo šių metų pradžios iki spalio darbo skelbimų padaugėjo per 2 kartus. Kaišiadorių rajono savivaldybė dėkoja naujienų portalui delfi.lt už partnerystę ir konferencijos transliaciją. Atnaujinti pažymėjimai portale esveikata.lt bus sugeneruoti vasario 1 d.

Kaip rašant trumpinti laikotarpius, amžius?

Grafinė žodžių santrumpa – dažnai vartojamų žodžių ar žodžių junginių trumpinys, padarytas iš raidžių ar skiemenų, einančių žodžio pradžioje (kartais ir žodžio baigmens), pvz.: a., al., egz., kt., tel., t. p., žr., m-ja.

Grafinės lietuvių kalbos žodžių santrumpos daromos pagal šias taisykles:
a) rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys (kai vieno skiemens neužtenka žodžio reikšmei nustatyti) ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, tada dedamas taškas, pvz.: apyl. (apylinkė), dir. (direktorius), egz. (egzempliorius), gerb. (gerbiamasis, gerbiamoji), pab. (pabaiga), pirm. (pirmasis), vyresn. (vyresnysis, vyresnioji), vyr. (vyriausiasis, vyriausioji);
b) rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė ir dedamas taškas, pvz.: a. (amžius; asmuo; aikštė), d. (diena), dr. (daktaras, daktarė), e. (era), m. (metai, miestas,  mokslas), mst. (miestas), plg. (palygink), pr. (pradžia; prieš), pvz. (pavyzdžiui), str. (straipsnis), šv. (šventasis, -oji), vnt. (vienetai);
c) rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinis skiemuo, pvz.: b-ka (biblioteka), b-vė (bendrovė), g-ja (gimnazija), l-kla (leidykla), m-ja (ministerija), m-kla (mokykla), v-ba (valdyba).

Taigi rašome: Apie VI–V a. pr. m. e. formavosi Vakarų baltų gentys; Lietuvoje aptikta I–II a. po Kr. datuojamų papuošalų; XIX a. pab., praėjus vos pusšimčiui metų nuo miestelio kūrimosi pradžios, žydai sudarė apie du trečdalius Kaišiadorių gyventojų; XVI a. pab. – XVII a. pr. Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus; XX a. pradž. dauguma Kaišiadorių miestelio gyventojų buvo geležinkeliečiai.

Daugiau apie santrumpų rašymą:

http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba/sutrumpinimai; 

http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/Ra%C5%A1yba_2022.pdf.