DUK
(8 346) 20 450
Pradžia

Kalbos margumynai

2022-05-20

Pavasarį pats laikas atsikratyti daiktãpalaikių ir núodėvų 

Daiktãpalaikis – nereikalingas, prastas daiktas. 

Nuodėvos – nudėvėti drabužiai, skarmalai. Į tą pačią kompaniją tinka ir drabùžgaliai – prasti drabužiai, skarmalai. 


2022-05-09

Milmino,milminoir likaunukelnėtas 

Apie ką taip vaizdingai gražiais lietuviškais žodžiais sakoma? Ogi apie nemalonius reikalus.  Vertimas: Apgaulingai viliojo, žadėjo ir likau apgautas. Taigi, saugokitės apgauliūgų, suktavirvių, sùkatų, krópininkų, kad neapkroptų, neapšmauktų, neapmíglintų


2022-02-11

 Kalbos inspekcija išrinko gražiausius 2021 metais įregistruotus įmonių pavadinimus


2022-02-07

Lietuvių kalbos dienos 2022

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.  2022 m. Lietuvių kalbos dienų renginiai organizuojamivasario–gegužės mėn.  2022 m. vasario mėn. VLKK interneto svetainėje bus skelbiamas Lietuvių kalbos dienų renginių planas.

Kaišiadorių r. LKD renginių planas.


2022-01-04

Apie kugelį

Išgirdę žodį kugelis, be abejo, visi pirmiausia pagalvojame apie taip visų pamėgtą tarkuotų bulvių kepinį, plokštainį. „Lietuvių kalbos žodyne“ skaitome, kad būtent plokštainis yra bendrinėje kalboje vartotinas žodis, o kugelis – iš vokiečių kalbos atkeliavusi svetimybė, todėl nevartotina. Bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija leidžia vartoti ir kugelį, ir plokštainį (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8117-plokstainis-kugelis).  Įdomu tai, kad šis žodis turi ir kitą reikšmę – smulkių žuvų šutinys.

O ar žinote, kad „Lietuvių kalbos žodyne“ galima aptikti dar vieną žodį kugelis? Tai homonimas, vienodai tariamas, bet visai kitos reikšmės žodis, reiškiantis susivėlusį kuokštą, gumulą (Parnešė vilnas, į kùgelį suveltas, nei išplėšti negalima Sml.) ir plaukų kuodą (Jau ir kaime mergos ima karpyt plaukus, nereik nė kasų pinti, nė kùgelių sukti Vl.).


Didmoterė?

Taip, didmoterė taisyklingos darybos žodis, tik vartosenoje nepaplitęs. Tai didžių, nepaprastų darbų moteris (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“). 

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/14783-didmotere  


Kaip ir kada atsirado kalba?  

Į šiuos klausimus tiksliai atsakyti negali net mokslininkai. Kol kas manoma, kad pirmieji kalbėti pradėjo maždaug prieš trisdešimt tūkstančių metų Europoje ir Vakarų Azijoje gyvenę neandertaliečiai. Jie ne tik mokėjo iš akmens, kaulo ir medžio pasigaminti darbo įrankius, bet ir artikuliuotai ištarti tam tikrus garsų kompleksus, kurie ilgainiui virto pirmykštės kalbos elementais. Žinoma, neandertaliečių kalba buvo skurdi ir nė iš tolo nepanaši į tokią, kokia šnekame dabar. Tik vėliau, lavėjant žmogaus mąstymui, kalba tapo turtinga ir įvairi bendravimo ir minčių raiškos priemonė.  

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/idomu-zinoti-pasaulio-kalbos-1038-247101 


Kiek pasaulyje kalbų?  

Suskaičiuota, kad pasaulyje šiuo metu yra beveik 7 tūkstančiai skirtingų kalbų ir dialektų. Įdomu tai, kad 2200 iš jų kalbama Azijoje ir tik 260 – Europoje. Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas. Kalbų šeimą sudaro genetiškai susijusios, t. y. iš vienos prokalbės kilusios, kalbos. Pavyzdžiui, iš indoeuropiečių prokalbės kilo tokios kalbų šeimos kaip graikų, baltų (pavyzdžiui, lietuvių, latvių), germanų (vokiečių, danų, švedų ir kt.).  

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/idomu-zinoti-pasaulio-kalbos-1038-247101 


Kokią kalbą išmokti sunkiausia?  

Nustatyti, kokią kalbą visiems pasaulio gyventojams išmokti sunkiausia ar lengviausia, neįmanoma. Tai daugiausia priklauso nuo to, kokia yra jų gimtoji kalba. Kuo ji tarimu, žodynu ir sakinio sandara artimesnė pageidaujamai išmokti kalbai, tuo lengviau. Vokiečiui bus lengviau išmokti vieną iš germanų kalbų, pavyzdžiui, švedų, nei lietuvių. Lenkui daug lengviau išmokti slavų kalbų grupei priklausančią čekų kalbą nei, pavyzdžiui, japonų. O japonui, žinoma, sunkiau išmokti kalbėti rusiškai nei kiniškai. Mūsų gimtoji kalba įkandamiausia kaimynams latviams – abi kalbos priklauso baltų kalbų grupei, kuri išsiskiria archajiškumu, todėl tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų. Ją sudaro gyvosios lietuvių ir latvių kalbos ir mirusios prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių. Kalbos prasme esame gana ypatingi.  

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/idomu-zinoti-pasaulio-kalbos-1038-247101  


Ties išnykimo riba  

Mokslininkai spėja, kad XXI a. pabaigoje iš 7 tūkstančių šiandien pasaulyje egzistuojančių kalbų ir dialektų liks mažiau negu pusė. UNESCO savo ataskaitoje paskelbė, kad sparčiausias išnykimas gresia šioms kalboms: škotų gėlų (ją vis dar vartoja apie 60 tūkstančių Škotijos gyventojų), maorių (ja kalba 156 tūkstančiai Naujosios Zelandijos gyventojų), guernesiais (ją tebemoka vos 1327 Normandijos (Šiaurės Prancūzija) gyventojai), velsiečių (ja kalba 750 tūkstančių Velse, Britanijos saloje, įsikūrusių žmonių) ir menksiečių (šią kalbą vartoja vos 100 Meno salos gyventojų). Žinoma, dar sparčiau iš žmonijos sąmonės bus ištrintos Afrikoje, Amerikoje ir Australijoje gyvenančių genčių kalbos. Kalbų nykimas ir naujų atsiradimas – natūralus procesas, vykstantis per visą žmonijos istoriją. Galima prisiminti lotynų kalbą, kuri išnyko prieš daugelį amžių, bet jos pagrindu susidarė šiuolaikinės romanų kalbos. Visgi kalbų nykimas žalingas tuo, kad daugelis jų labai turtingos ne rašytine, o sakytine kultūra. Kitaip tariant, tautosaka. Išnykus kalbai, kuria dainas, istorijas ir kt. galima perduoti iš kartos į kartą, tautos kultūra bus užmiršta amžiams. Nebeliks ja kalbėjusios tautos istorijos ir galiausiai pačios tautos.  

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/idomu-zinoti-pasaulio-kalbos-1038-247101  


Ypatinga kalba

„Lietuvių kalbos žodynas“  – didžiausias lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – 20 tomų. Žodžiai iliustruojami raštų nuo 1547 m. iki 2001 m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais.  Jame pateikta apie 380 000 išsamiai aprašytų žodžių. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje. 

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj. Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotynų kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio. 

Lietuvių kalba priklauso baltų grupei, yra glaudžiai susijusi su latvių ir mirusia prūsų kalba. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 4,7 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose). 

Visos kitos baltų kalbos, išskyrus prūsus, nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas ir apie jomis kalbėjusių žmonių skaičių mažai žinoma. 

Lietuvių kalba išlaikė daugiau archajiškų garsų ir gramatinių formų nei visos kitos jos lingvistinės seserys, todėl ji laikoma seniausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. 
 

Turime dėl ko branginti, gerbti ir puoselėti savo išskirtinę kalbą, kurią užsieniečiai vadina čiurlenančiu upeliu, paukščių čiulbėjimu, poezija ir matematika kartu sudėjus.  


Gegužės 7-oji  – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena neįtikėtiną rusų carinės valdžios siekį kalbos, knygų leidybos, spaudos, laisvo žodžio draudimu sunaikinti lietuvių tautiškumą. 1864 m. uždrausta visa spauda lotyniškais rašmenimis. Spaudos draudimą lydėjo ir draudimas mokyti lietuvių kalba.

Bet gyventojai tam priešinosi: spauda leista užsienyje, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Nors už slaptų knygų skaitymą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, raštai buvo konfiskuojami bei deginami, tautiškai nusiteikę piliečiai slapta dalindavosi knygomis ir laikraščiais. Milžinišką darbą atliko niekur kitur pasaulyje neregėtos „profesijos“ žmonės – knygnešiai.

Žavi ir džiugina mūsų prosenelių troškimas kalbėti ir rašyti savo gimtąja kalba, netgi kylant pavojui gyvybei. Jų dėka teberašome lietuviškomis raidėmis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda nesunyko, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo carinės valdžios pastangos įpiršti rusiškas raides ir pagaliau 1904 m. gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę. Lietuvių tauta apgynė savo kalbos teises, o tai įpareigoja ir mus branginti gimtąją kalbą, puoselėti jos tradicijas.

Nuoširdžiai sveikinu šią ypatingą misiją atliekančius rajono žurnalistus, nepailstamai besirūpinančius, kad aktualiausios naujienos laiku pasiektų mūsų krašto gyventojus. Sveikinu leidėjus, kalbininkus, literatūros kūrėjus, tęsiančius prieš šimtmečius pradėtą lietuviško žodžio kelionę, taip pat pagarbą knygai ir meilę gimtajai kalbai ugdančius mokytojus ir bibliotekininkus bei visus, kuriems spauda, gimtoji kalba ir knyga yra kasdieniniai ir nepakeičiami gyvenimo palydovai.

Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos antrokės Ulos Zizaitės laiškas žymiam knygnešiui

Brangus Jurgi Bielini,

žaviuosi Jūsų idėjomis ir darbais. Jie padėjo Lietuvai atsirasti ten, kur ji yra šiandien, o drąsa ir pasiaukojimas nebuvo užmiršti. Dabar Jūsų pavardė gyvuoja Lietuvos herojų ir kūrėjų gretose, o jūsų gimimo diena tapo Knygnešio diena.

Gaila, kad negalite pamatyti dabartinės Lietuvos. Ji matė ir išgyveno daug ir daug prarado, skausmo patyrė. Dėl jos buvo išlietas ne vienas kraujo lašas, paleista ne viena kulka. Lietuvos praeitis skausminga, sunki ir pilka, tačiau ji, nuniokota ir nualinta, neliko pamiršta. Lietuva nepasidavė. Ji kovojo ir laimėjo.

Šiandien Lietuvoje neprivalome tylėti ir slapstytis. Kiekvienas žmogus gali kurti bei dalintis savo kūryba. Kiekvienas vaikas gauna išsilavinimą ir yra skatinamas kurti, puoselėti savo talentus, išreikšti save ir savo idėjas. Lietuviškos knygos ir dainos, lietuviški laikraščiai, eilėraščiai ir filmai yra laisvai platinami tiek šalyje, tiek visame pasaulyje. Vaikai nuo mažens yra mokomi Lietuvos istorijos, yra supažindinami su Lietuvos kultūra bei tradicijomis. Mus moko atpažinti Lietuvai svarbias datas, žmones ir įvykius, didžiuotis savo šalies praeitimi ir puoselėti ateitį.

Prieš trejus metus lietuviai išdidžiai minėjo ir šventė Lietuvos 100-ąjį gimtadienį. Per tokį laiką įvykių buvo nemažai, bet kitaip ir būti negali – pasaulis keičiasi, tobulėja, auga, mes augame su juo. Šiandieninė Lietuva tikriausiai Jums būtų neatpažįstama, bet vis tiek širdžiai miela.

Negaliu pasakyti, kas ateityje laukia Lietuvos, bet iš žemėlapio ji tikrai niekur nedings. Jos praeitis amžinai gyvuos aprašyta knygose, eilėraščiuose, istorijos vadovėliuose, apdainuota lietuvių liaudies dainose ir papasakota mūsų prosenelių, senelių, tėvų ir mūsų pačių lūpomis. Jos istorijos lydės mus žengiant miško keliais ar miesto asfaltuotom gatvėm, vaikštant senamiesčiais ar senelių kaimo takais. Lietuva gyvuos ir klestės.

Ačiū Jums, Lietuvos herojai, už jūsų idėjas, darbus ir istorijas. Jūs pradėjote kurti Lietuvą ir Jūsų dėka ji šiandien klesti. Ačiū Jums už Lietuvos praeitį. Ateitį palikite mums.

Pagarbiai Ula Zizaitė, II fg1


Išrinkti 2020-ųjų Metų žodis ir posakis

Vasario 21 d. baigėsi ketvirtą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt 2020-ųjų Metų žodžiu išrinkta MELAGIENA. Komisija Metų žodžiu išrinko KAUKĘ. Ir visuomenės, ir komisijos balsavime 2020-ųjų Metų posakiu pripažintas KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!

Daugiau skaitykite https://www.alfa.lt/straipsnis/50438785/metu-zodzio-ir-metu-posakio-rinkimai-nugalejo-melagiena-kauke-ir-knygnesiu-tautos-nesustabdysi?ref=sticky.


Šventės ir sveikinimai

Norėdamas pasveikinti artimuosius ir draugus, ne vienas suabejoja, didžiąja ar mažąja rašyti trumpinį šv. šventės pavadinime. Sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šv. Kalėdos, šv. Velykos. Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas, ypač religinio pobūdžio tekstuose.

Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Beje, žodis šventas, kaip minėta, neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio, pvz.: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti. Atėjus krikščionybei, mūsų protėvių švenčiama gamtos atbudimo šventė Velykos sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/362-sv-kaledos-sv-velykos-didzioji-raide 


Švepluodami netampame europiečiais

Kodėl elektroninėje erdvėje kai kurie vis dar rašo šveplai, nors techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides yra sudarytos jau seniai? Mokslininkas Gintautas Grigas mano, kad šveplavimo priežastis – nepatogi, dažnai persijungti verčianti standartinė klaviatūra. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sutinka, kad  tikrai būtų daug geriau, jeigu turėtume patogias ir visiškai lietuvių kalbai pritaikytas kompiuterių klaviatūras. Tačiau tada reikėtų persijungti, norint rašyti anglų kalba, nes lietuvių kalbos abėcėlėje nėra trijų lotyniškų raidžių q, w ir x. Be to, Europos kalbos turi daugiau specifinių raidžių – jų abėcėlės praplėstos raidėmis su kitais diakritikais, tad bet kokiu atveju, rašant ne viena kalba, perjunginėti klaviatūrą tenka.

Turbūt tas, kas įpranta rašyti nešvepluodamas su dabar paplitusia klaviatūra, gali rašyti lietuviškai pakankamai patogiai. Žinoma, būtų daug geriau, jeigu pajėgtume įsidiegti visavertę lietuvišką klaviatūrą, dar geriau – nusipirkti, tačiau nematydami poreikio, nejausdami vartotojų spaudimo, verslininkai to nesiima. O visuomenininkų ar savanorių pastangomis to nepadarysime.

A. Antanaičio manymu, didesnė problema yra tai, kad mes dar esame labai provincialūs ir galvojame, kad rašydami nelietuviškai būsime panašesni į europiečius. Deja, švepluodami netampame europiečiais, tik parodome nepagarbą sau ir savo gimtajai kalbai. Kitaip sakant, šveplavimas atskleidžia didesnę problemą – menka kalbinė ar tautinė savivertė.

O lietuviškos kompiuterio klaviatūros standartas yra parengtas, tai standartas LST 1582. Ji visavertė, pritaikyta dirbti principu „ką matau, tą gaunu“, t. y. lietuviškos abėcėlės raidėms surinkti nereikia papildomų antro ir trečio lygio – jis naudojamas kabutėms ar kirčio ženklams. Tačiau kaip daikto lietuviškos klaviatūros neturime. Kol kas galima nebent užsiklijuoti lietuviško standarto klaviatūros lipdukus ant turimos klaviatūros mygtukų.

Daugiau – http://www.vlkk.lt/kalbos-ir-pranesimai/internete-svepluojame-del-nepagarbos-lietuviu-kalbai.

Atgal