- Taryba
- Tarybos nariai
- Posėdžių darbotvarkė
- Teisės aktų projektai
- Posėdžių transliacija
- Komitetai
- Komisijos
- Tarybos
- Dokumentai
- 2022 metų savivaldybės veiklos ataskaita
- Tarybos posėdžių protokolai
- Antikorupcijos komisijos protokolai
- Etikos komisijos sprendimai
- Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas
- 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išlaidos
- Tarybos narių nepriimti nusišalinimai
- Pažymos-suvestinės apie Tarybos narių dalyvavimą / nedalyvavimą vykusiuose tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir kolegijos posėdžiuose ir priskaičiuotą darb
- Nepriekaištingos reputacijos deklaracijos
- Struktūra ir kontaktinė informacija
- Gyventojams
- Turistams
- Verslininkams
- Apie savivaldybę
Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024
Foto Saulius Jankauskas. 2018
Projekto tikslas:
Plėtoti kultūros ir meno kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą, atskleidžiant Kaišiadorių miesto savitumą ir žinomumą vietiniu ir nacionaliniu mastu.
Uždaviniai:
- Didinti tradicinių Kaišiadorių r. sav. kultūros renginių, paslaugų ir produktų žinomumą ir prieinamumą nacionaliniu mastu.
- Skatinti profesionalaus meno sklaidą bei didinti jo prieinamumą Kaišiadorių r. sav.
- Skatinti Kaišiadorių r. sav. gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybiškumą.
- Sukurti naujų kultūrinių paslaugų ir produktų, skirtų Kaišiadorių r. sav. kultūros plėtrai.
- Bendradarbiaujant su įvairiomis Kaišiadorių r. sav. įstaigomis ir bendruomenėmis, į projekto veiklas įtraukti skirtingas socialines grupes.
- Vykdyti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei viešinimą, reprezentuojant Kaišiadoris – Lietuvos kultūros sostinę.
Projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ kviečia stabtelėti ir atidžiau apsidairyti kultūros vieškeliuose ir sankryžoje tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Kaišiadorių istorinė būtis pasižymėjo kultūrinės tapatybės įvairove. XVI amžiuje tai dvaro centras, kuriam netgi vardą suteikė jo valdytojas totorius Chašaidaras. XIX amžiaus antroje pusėje – stambus geležinkelių mazgas, kurio II klasės stoties restorane atsirado imperijos ministro pirmininko Stolypino šeimos posakis: „Skanu, kaip Kaišiadoryse“. Dėl trumpos istorinės atminties žmonės netgi Kaišiadorių vardą ėmė sieti su legenda apie nusistebėjimą geležinkeliu ir klausimu: „Kas čia daros?“ 1920 metais dviem dešimtmečiams Kaišiadorys tapo vienu pagrindinių Lietuvos pasienio gynybiniu bastionu, laikinuoju Trakų apskrities centru ir istorijos romantikų pavadintas Trakija. 1926 metais tapo vyskupijos centru, kurio Katedroje susitelkė ryškių Lietuvos dvasininkų būrys... Šiuos ir kitus istorijos bruožus matome Kaišiadorių urbanistinėje, architektūrinėje aplinkoje, knygose, parodose, reflektuojame kultūriniuose projektuose. Negalime atsakyti, kodėl keturios Lietuvos istorinės sostinės išsidėstė keturiose pasaulio pusėse aplink Kaišiadoris, tačiau tai leidžia mums pamatyti Kaišiadoris Vėjų rožės viduryje, nors iš šalies tai ir gali atrodyti egocentriškai. Bet mes matome ir savo trūkumus. Pavyzdžiui, pripažįstame, kad neturime aiškios etnografinės tapatybės, mat esame Aukštaitijos ir Dzūkijos paribyje (faktiškai šią ribą žymi automagistralė Vilnius–Kaunas), o Kauno link pasitinka ir sūduvių-kauniškių šneka. Tačiau žinome, kad viską, ką turime, galime paversti savo privalumais. Argi ne Kaišiadorių katedros varpai skamba taip garsiai, kad girdisi net Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir Sūduvoje? Siekiame, kad 2024 metais apie Kaišiadoris išgirstų visa Lietuva!
Šiuolaikiniai Kaišiadorys įsikūrę geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje (netgi dabartiniame Kaišiadorių herbe vaizduojami stilizuoti traukinių motyvai, pro miestą tiesiama „Rail Baltica“ linija, o Lietuvos ateities planuose ir pagrindinis šalies oro uostas jau projektuojamas šalia Kaišiadorių). Todėl projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ tampa impulsu paskleisti kultūros nešamą žinią visais keliais, o besidominčius kultūra pakviesti tapti keliautojais.
Kaišiadorių rajone šiuo metu veikia šeši kultūros centrai: Kaišiadorių, Žiežmarių, Rumšiškių, Žaslių, Kruonio, Palomenės, kurie aktyviai puoselėja etnokultūrą, profesionalųjį ir mėgėjų meną. Į mėgėjų meno veiklas sėkmingai įtraukiami neįgalieji, senjorai, įvairaus amžiaus moksleiviai bei dirbantieji. Kaišiadorių kultūros centras 2018 metais buvo apdovanotas kaip geriausias I kategorijos kultūros centras Lietuvoje. Tais pačiais metais Žaslių tradicinių amatų centras LR žemės ūkio ministerijos buvo įvertintas kaip sėkmingiausiai veikiantis tradicinių amatų centras Lietuvoje. Žaslių tradicinių amatų centras, puoselėdamas tautinį paveldą, ne tik organizuoja renginius, tačiau vykdo edukacinę veiklą, net 15 edukacinių programų yra įtraukta į kultūros paso paslaugų rinkinį. „Pianistų pianistas“, „Buda prie fortepijono“, „Ponas Dievas“, „Kairiosios rankos apaštalas“– tokiais epitetais buvo vadinamas legendinis pianistas, kompozitorius ir pedagogas Leopoldas Godovskis (1870–1938), jis užima ypatingą vietą fortepijono meno istorijoje ir yra laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu. L. Godovskis yra kilęs iš Žaslių miestelio. Žaslių kultūros centre, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, įgyvendinami projektai ir organizuojami profesionalios muzikos koncertai, kurių metu skleidžiama žinia apie L. Godovskį – vis dar neatrastą perlą Lietuvoje. 2019 metais Žiežmariai buvo Mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Taip pat Žiežmariuose yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas – medinė sinagoga (pastatyta XIX a. viduryje). Šiuo metu istorinio pastato rekonstrukcijos darbai artėja prie pabaigos ir ši sinagoga jau naudojama gyventojų švietimo ir kultūros, turizmo bei visuomeninei veiklai. Kultūros paso paslaugai parengta ir pateikta net keletas naujų edukacinių programų, kurios tikimasi bus įtrauktos į kultūros paso paslaugų rinkinį. Jau dabar viena didžiausių medinių sinagogų Lietuvoje sulaukia daug turistinių grupių ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš užsienio, tad neabejojama, jog šis unikalus objektas tampa nauju kultūriniu židiniu Kaišiadorių rajone. Rumšiškių miestelis labiausiai žinomas dėl jame esančio didžiausio etnografinio muziejaus po atviru dangumi Lietuvoje – Lietuvos liaudies buities muziejaus. Tačiau Rumšiškėse taip pat yra įsikūręs ir aktyviai veikiantis vienas didžiausių rajono kultūros centrų. Nuo 2020 metų Rumšiškių kultūros centre aktyviai veikia jame įsikūrusi atviroji jaunimo erdvė „Rūsys“, kuri suburia jaunimą, vykdo projektus ir įgyvendina jaunimo idėjas. Iš Rumšiškių apylinkių kilęs poetas klasikas Jonas Aistis, tad šiame miestelyje yra įsikūręs Jono Aisčio muziejus. Kasmet Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia Jono Aisčio premijos laureato konkursą ir organizuoja „Poezijos pavasario“ renginį. Kruonio kultūros centras organizuoja vieną įspūdingiausių rudens lygiadienio šventę „Baltų vienybės dieną“ ant Maisiejūnų piliakalnio, o Palomenės kultūros centras – regioninį vokalinių ansamblių festivalį „Kur teka Neris“. Nors Kaišiadorių muziejus šiuo metu neturi kultūrinėms paslaugoms pritaikytų patalpų, gausūs eksponatų fondai neprieinami plačiajai visuomenei, tačiau 2023 metais planuojama įrengti muziejaus patalpas, kuriose galės eksponuoti aukšto lygio dailės parodas, rengti edukacines programas, įrengti regionui skirtas archeologines, etnografines, istorines ekspozicijas. Tai ypatingas ir itin Kaišiadorių miestui reikšmingas projektas, kurį įgyvendinus ne tik atsivers muziejaus fondai, bus organizuojamos įvairios kultūrinės ir edukacinės veiklos. Kaišiadorių muziejus aktyviai rengia ir įgyvendina projektus, susijusius su knygų leidyba, Lietuvos kultūros sostinės projekto metu parengs ne vieną vertingą Kaišiadorių krašto leidinį. Kaišiadorių viešoji biblioteka, turinti 23 skyrius, Kaišiadorių rajone ne tik ugdo jaunąjį skaitytoją, tačiau moko kompiuterinio raštingumo senjorus. Biblioteka aktyviai rengia ir įgyvendina projektinę veiklą, organizuoja kūrybines dirbtuves bei vasaros stovyklas vaikams.
Kaišiadorių kraštas atviras ir dinamiškas, neužsisklendęs siauroje lokalioje teritorijoje, į jį sueina pagrindiniai Lietuvos keliai ir takeliai, didžiausios Lietuvos upės ir upeliai. Nuo Kernavės į mūsų rajoną greičiausiai galima patekti per Nerį persikėlus vieninteliu Lietuvoje upės srove varomu lyniniu keltu, iš Vilniaus ir Kauno greičiausia atvykti traukiniu, na o Trakai tarsi ranka pasiekiami automobiliu. Istorijomis ir legendomis apipinti piliakalniai, akmenys, ežerai ir miškai kviečia atrasti žmogaus ranka nepakeisto kraštovaizdžio. Turistinius maršrutus parengia ir į unikalias keliones kviečia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Taip pat Kaišiadorių mieste sparčiai įgyvendinami projektai, dėl kurių atsiranda naujos sportinį aktyvumą skatinančios erdvės: sporto stadionas, tinklinio, futbolo ir kt. aikštelės. Ir jau šiais metais duris atvers nauja jaunimo erdvė – Švietimo ir sporto paslaugų centro skyrius „Mazgas“.
Projekto „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė“ programa bus siekiama sustiprinti bei praplėsti kultūros įstaigų veiklas, įtraukti į jas įvairius partnerius. Aktyviai bendradarbiaujant ne tik bus tęsiamos tradicinės, tačiau ir sukurtos naujos kultūrinės ir edukacinės veiklos. Taip pat bus skiriamas didelis dėmesys miesto įvaizdžio ir patrauklumo stiprinimui, sukuriant ilgalaikius kultūrinius produktus: leidinius, parodas, turistinius maršrutus, edukacines programas, simbolius miesto erdvėse (susitikimų suolelis, skulptūros, freskos, muzikinė miesto fontano instaliacija). Lietuvos kultūros sostinės projektas kvies į kultūrines keliones, kurių metu bus taip pat sukurta nauji kultūriniai produktai bei renginiai.
Išrinktos 2023, 2024 ir 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės
Kaišiadorys išrinkti Lietuvos kultūros sostine 2024
Detalesnė informacija